Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, atsiranda vis daugiau vertimo studijų programų, pagal kurias rengiami tiek plataus profilio, tiek labiau specializuotų krypčių vertėjai. Be to, vertimas jau yra įtrauktas į beveik visų filologijos krypčių studijų programas, todėl vertimo studijų programų siekinių ir jomis ugdomų kompetencijų klausimai labai aktualūs. 2013 m. rudenį Europos Komisijos iniciatyva jau trečią kartą bus skelbiamas konkursas norintiesiems tapti Europos vertimo raštu magistro programų tinklo (angl. European Master’s in Translation, EMT) nariais. Šios iniciatyvos tikslas – Europoje užtikrinti aukščiausios kokybės vertimo studijas, todėl būti šio tinklo nare turėtų būti kiekvienos vertimo studijų programos siekiamybė, nes dėl griežtų atrankos kriterijų tinklo nariais gali tapti tik geriausias vertimo studijų programas siūlančios institucijos. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra treji metai yra Europos vertimo raštu magistro programų tinklo narė, todėl jau turi sukaupusi šio tinklo programoms keliamų uždavinių įgyvendinimo patirties. Padėtis darbo rinkoje taip pat nuolat keičiasi, todėl šiandien vertėjų rengimui keliami reikalavimai ateityje gali pasikeisti, bet pagrindiniai principai ir ugdomos kompetencijos turi išliekamąją vertę, nors, suprantama, bus tobulinamos. Šiame straipsnyje aptarsime tik tas vertėjų kompetencijas, kurios vadinamos bendrosiomis, arba transversaliosiomis, nes dėl straipsnio apimties specialiosioms, arba profesinėms, kompetencijoms negalėtume skirti pakankamai dėmesio. Kita vertus, transversaliosios kompetencijos paprastai keičiasi daug lėčiau, jos taikomos ne tik kuriai nors vienai programų grupei, bet ir visoms programoms ar net kiekvienam piliečiui individualiai, todėl tikėtina, kad pagrindiniai jas apibrėžiantys principai ir metodai bus tinkami gana ilgai. Be to, aptariant bendrąsias kompetencijas būtina atsižvelgti į visą kompetencijų sąvokos atsiradimo ir diegimo praktikos kontekstą, kuriam taip pat skirsime nemažai dėmesio.