National Peculiarity of Philosophy

Abstract

Spausdinama 1986 m. lapkričio 5 d. įvykęs „Problemų“ redkolegijos organizuoto pokalbio „Tautinis filosofijos savitumas“ medžiaga. Jame dalyvavo Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vedėjas B. Kuzmickas, šio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Poška, „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas R. Ozolas, redakcijos vedėjas A. Rybelis, prof. B. Genzelis, dėstytojas I. Ledas, „Problemų“ vyr. redaktorius A. Lozuraitis, jo pavaduotojas K. Stoškus ir kiti. Kalbėta apie tautinį filosofijos apibrėžtumą, lietuvių filosofijos aktualijas – bendrą jos būklę, dabartinę situaciją, tolesnio plėtojimo perspektyvas. Išsakytos nuomonės, kad tam tikros tautinės filosofijos problema neatsiejama nuo labai plačios ir daugiaaspektiškos filosofijos apskritai tautiškumo problemos. Pati filosofija suvokė savo ryšį su tautos gyvenimu palyginti neseniai – tik naujaisiais amžiais. Filosofijos vyraujančios padėties dvasinėje kultūroje praradimas buvo viena iš svarbių sąlygų suvokti jai savo tautinę prigimtį. Tautinis filosofijos pobūdis nusako jos formą – jos ryšį su gyva kultūros kūrybos tėkme.