Žmogaus būties problema prasideda tada, kada jis, pratęsdamas savo biologinę evoliuciją, pereina į kultūros plėtotės stadiją. Žmogaus požiūris į gamtą yra pirmasis jo egzistavimo kriterijus. Pažindamas gamtą, žmogus ėjo savęs pažinimo link - tai rodo filosofinės minties raida nuo kosmologijos iki antropologijos. Anksčiau egzistavęs natūralizmo principas, rodęs žmogaus priklausomybę gamtai, šiandien tapo ekologinio imperatyvo pagrindu. Kadangi kultūra yra universalus žmonijos egzistavimo ir raidos būdas, žmogaus ir gamtos santykių būdas, tai ekologiškumo principo būtina laikytis gamyboje, socialinių institutų veikloje, formuojant moralinius ir etinius idealus.
Raktažodžiai: natūralizmas, antropocentrizmas, holizmas, ekologinė etika.
THE DEVELOPMENT OF HUMAN AND NATURE RELATIONS IN PHILOSOPHY
Jūratė Mackevičiūtė
Summary
The article analyses an ecological problem from the philosophical standpoint. I discuss the way which led human reason has covered from the cosmological ideas to the concrete scientific investigations of the present ecological situation.
Formerly the principle of naturalism only passively stated human identity with nature. Now it has turned into the ecological imperative.
This principle is obligatory for all spheres of contemporary culture.
Key words: naturalism, anthropocentrism, holism, ecological ethics.