The Philosophical Credo of Joseph Dietzgen

Abstract

Straipsnyje apžvelgiama vokiečių socialinio filosofo, marksisto, socialdemokratų veikėjo J. Dietzgeno (1828–1888) filosofija. Filosofiją jis laikė mokslu apie sugebėjimą pažinti, todėl filosofija turinti būti proto kritika. Pabrėždamas santykinį pažinimo pobūdį, bet kokių tiesų ir apibrėžimų sąlygiškumą, jis kartais peržengdavo ribą, skiriančią dialektiką ir reliatyvizmą. J. Dietzgenas nesutiko su senojo materializmo postulatais, kad gamtos sistemoje kiekvienas reiškinys atlieka griežtai apibrėžtą funkciją. Daug dėmesio mąstytojas skyrė filosofijos socialinei funkcijai išryškinti: filosofija visada susijusi su kovojančių socialinių klasių interesais. Visuomenę jis traktavo kaip gamtos dalį, todėl socialinius reiškinius laikė gamtos faktais. Moralinį elgesį reguliuojančios reikmės yra jutimiškai konstatuojami reiškiniai. Istorijos eigoje dėl materialinės gamybos raidos stiprėja žmonių tarpusavio priklausomybė ir kaip jos pasekmė kyla moralinė sąmonė. Materialinių interesų antagonizmas klasinėje visuomenėje ardo jos solidarumą, o kartu ir moralę.