Straipsnyje Martino Heideggerio paskelbta „filosofijos pabaigos“ situacija nagrinėjama Freudo psichoanalizės ir Derrida différance požiūriu. Tyrinėjimo pradžios taškas yra nejaukumo sąvoka, kurią Freudas analizuoja studijoje „Das Unheimliche“. Anot Freudo, nejaukumo jausmas gali būti išgyventas tada, kai žmogus susitinka savo antrininką (der Doppelgänger). Tokių susitikimų situacijose šis jausmas kyla iš to, kad čia patiriamas gyvenimo ir mirties ambivalentiškumas. Panašų ambivalentiškumą galima aptikti ir tada, kai turime reikalą su Derrida minima différance, kuri yra ne žodis ir ne sąvoka, bet greičiau tam tikras performatyvas. Šiuo aktu sukuriama situacija, kurioje pasireiškia paaiškinimo ir iš-aiškinimo kaip dviejų skirtingų prasmės aptikimo strategijų ambivalentiškumas, kylantis iš to, kad prasmė aptinkama tekste, t. y. medijoje, kuri yra nei gyva, nei mirusi.
Pagrindiniai žodžiai: Heideggeris, Freudas, Derrida, filosofijos pabaiga, psichoanalizė, tekstas, différance.
Psychoanalysis and the End of Philosophy
Tomas Sodeika
Summay
The author analyses the situation of the “end of philosophy” proclaimed by Martin Heidegger. This situation is investigated from the point of view of both Freudian psychoanalysis and Derridian différance. The point of departure of the investigation is the concept of uncanny analized by Freud in his essay “Das Unheimliche”. According to Freud, an uncanny feeling can be experienced by meeting one’s ghostly double (der Doppelgänger). In such meeting, the uncanny feeling arises from the experience of ambiguity of life and death. The similar ambiguity may be observed in Derridian différance which is neither a word nor a concept but rather the performative act creating the situation in which one can trace the ambiguity of explication and im-plication as the two different strategies of the tracing of meaning in the medium of text which is neither alive nor dead.
Keywords: Heidegger, Freud, Derrida, end of philosophy, psychoanalysis, text, différance.
y: Calibri, sans-serif;">