Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos fenomenologijos ištakos, saitai su Vakarų fenomenologija ir saviti bruožai. Pateikiama plati fenomenologijos, hermeneutikos bei egzistencinės filosofijos panorama, pristatant ne tik pagrindinius šių krypčių atstovus, bet ir jų leidžiamus žurnalus. Teigiama, kad fenomenologija ir įvairios jos atšakos Lietuvoje atsirado drauge su pirmaisiais M. Heideggerio ir E. Husserlio mokiniais, t. y. beveik neatsiliekant nuo Vakarų. Pasak autorių, Lietuvoje ši tradicija įgavo naujų bruožų, kurie sietini su nauju etapu Lietuvos filosofijoje – mąstymo tautine kalba pradžia. Kartu pabrėžiama, kad fenomenologija, nors ir priklausoma nuo tarptautinių ištakų (Freiburgo mokyklos), yra atvira plėtrai. Įvedamas filosofijos brandos vertinimo pagal jos autonomiją vyraujančios mokyklos atžvilgiu kriterijus. Daroma išvada, kad „grynoji“ fenomenologija, pincetu narstanti Husserlio palikimą, ir nereikalinga, ir nenaudinga. Teigiama, kad fenomenologijos jėga pasireiškia jos kūrybiniu užtaisu, kuris sujudina ne tik filosofiją, bet ir kitus humanitarinius bei socialinius mokslus. Pasak autorių, tai – dar gyva tradicija, prie kurios plėtotės prisideda ir Lietuvos mintis.
Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, Lietuvos filosofija, ištakos, palikimas.
Tomas Kačerauskas. Phenomenology in Lithuania
Arūnas Sverdiolas
Summary
The main thesis of the article is as follows: phenomenology is a living tradition that needs both development and interpretation. The minor thesis follows from the major one: the Western phenomenological tradition and Lithuanian philosophy interact and develop each other. According to the authors, the contact between poetics and philosophy is the dominant form of phenomenology in Lithuania. The phenomenological tradition is treated as a creative and vivid philosophical thought.
Key words: phenomenology, Lithuanian philosophy, sources, continental tradition, heritage.