Pateikta K. Mansfieldo novelės “Pabėgimas” analizė ir interpretacija remiasi dviejų filologijos mokslų - lingvistikos ir literatūros teorijos sandūra. Lingvistinės analizės parametrai papildomi diskurso fokalizacijos ir tranzityvumo teorijų sąvokomis, kurios leidžia prasiskverbti į vidinio monologo (FID - free indirect discourse, laisvo netiesioginio diskurso) struktūrą ir semantiką. Straipsnyje išskiriamas ir kitas vidinio monologo variantas (FIND - free indefinite discourse, laisvas nežymimasis diskursas), kurio paviršiaus struktūra sutampa su netiesiogine kalba. Abiejų vidinio monologo diskursų sąveika išreiškia potencialų dialogą tarp dviejų charakterių ir skirtingų požiūrių. Vidinio laisvo monologo nežymimasis variantas (FINO) atlieka tekste ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, išryškina charakterio minties perspektyvą, suvienija pasakotojo ir charakterio balsus, ir kt. Jo daugiareikšmiškumas atspindi personažų mąstymo ir emocijų giluminį kodą.