Romėniškosios įtakos laikotarpio paminklų apie Salento ežerą (Mozūrų ežerų sritis) tyrinėjimus dar 1949 m. pradėjo Jerzy Antoniewiczius. Vėliau tyrė Varšuvos universiteto Archeologijos instituto ekspedicijos, daugiausia vadovaujamos Jerzy Okulicziaus ir Wojciecho Nowakowskio. Šių tyrinėjimų melu buvo visiškai ištirtas degintinis kapinynas (Wyszembork, objektas IVa) ir surasta keletas kapinynui gretimų gyvenviečių.
Tyrinėjimų rezultatų analizė parodė, kad čia yra Bogaczewo kultūros gyvenamasis mikroregionas, datuojamas nuo ankstyvojo romėniškojo laikotarpio baigiamojo etapo. Mikroregionas buvo apgyvendintas nedidelės žmonių grupės, kurioje ankstyvuoju romėniškuoju laikotarpiu buvo iki 13 asmenų. Vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu grupė padidėjo iki 27–28 asmenų, turint galvoje, kad jų vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie 25–26 metus. Tai gali patvirtinti ankstesnę prielaidą, kad tai buvo plačiai suprantama giminė. Pateikti duomenys remiasi kapinyno kapų chronologine analize ir osteologinės medžiagos tyrimais.
Ankstyvuoju romėniškosios įtakos laikotarpiu ši bendruomenė tikriausiai gyveno tik vienoje gyvenvietėje, o po keliasdešimties metų persikeldavo į kitą tinkamą vietą. Pradžioje tai buvo objektas I, vėliau V Wyszemborke. Nedidelio masto šių vietų tyrinėjimai neleidžia tiksliau nusakyti gyvenviečių pobūdžio. Nelabai aiški vėlyvojo romėniškojo laikotarpio gyvenviečių lokalizacija ir jų apgyvendinimo būdas. Atrodo, kad šiam laikotarpiui priklauso paminklai Popow Salęcki ir Wyszembork VI, aptikti paviršinių tyrinėjimų metu. Per visą mikroregiono egzistavimo laikotarpi bendruomenė turėjo tik vieną kapinyną.
Salento ežero regionas buvo apgyvendintas jau ankstesniu laikotarpiu – ankstyvajame geležies amžiuje. Ten galėjo įsikurti vakarinių baltų pilkapių kultūros gyventojai, o vėlesniu tautų kraustymosi laikotarpiu – Olsztyno grupės gyventojai. Bogaczewo kultūroje ryškesni pirmojo apgyvendinimo pėdsakai, tuo tarpu tautų kraustymosi laikotarpio nėra tokie ryškūs.
Atrodo, kad Salento ežero mikroregioną galima laikyti tam tikru pagrindiniu romėniškojo laikotarpio Bogaczewo kultūros vakarinės dalies apgyvendinimo modeliu. Tačiau palyginamosios medžiagos iš kitų gyvenviečių grupių trūkumas neleidžia visiškai patvirtinti šio teiginio.