Pagrindinis klausimas, kuris analizuojamas šiame straipsnyje – ar arbitražo teismai turėtų investicijos apibrėžimą interpretuoti kuo plačiau, ar, atvirkščiai, – jie turėtų laikytis formalesnio požiūrio ir pripažinti investicija tik tokią veiklą, kuri konkrečiai nurodyta dvišaliuose investiciniuose susitarimuose.
The main question which was analyzed was whether tribunals must or must not interpret the definition of investment as broad as possible, or, conversely, tribunals should rather take a more formal approach and only approve such investments that are specifically provided in BITs.