Senoji Lietuvos literatūra, 57, 2024, p. 254–305
ISSN 1822-3656 / eISSN 2783-6800
DOI: https://doi.org/10.51554/SLL.24.57.09
Vilniaus universiteto biblioteka
https://ror.org/03nadee84
ausra.rinkunaite@mb.vu.lt
Anotacija. Straipsnyje pristatomas XVIII a. viduryje sudarytas rankraštinis Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos katalogas ir aptariami jame surašyti įvairiose Vilniaus spaustuvėse XVI–XVIII a. išleisti leidiniai. Pabaigoje pateikiamas priedas – lentelė, kurioje galima matyti Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos katalogo įrašą, identifikuotą leidinį, dabartinę, jei yra žinoma, knygos saugojimo vietą ir joje esančius proveniencinius ženklus. Katalogo įrašų analizė atskleidė, kad Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. vilnietiškoji produkcija sudarė apie 3 proc. visų knygų. Daugiausia bibliotekoje buvo Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių lotynų ir lenkų kalbomis, vyravo religinė literatūra, taip pat kauptos istorinės, matematinės, geografinės tematikos knygos, kalendoriai. Knygos dažniausiai buvo perkamos, kartais dovanojamos bibliotekos mecenatų ir pačių veikalų autorių.
Reikšminiai žodžiai: Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos rankraštinis katalogas; Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai; XVI–XVIII a. Vilniaus leidiniai.
Received: 26/02/2024. Accepted: 15/05/2024.
Copyright © 2024 Aušra Rinkūnaitė. Published by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Vilniaus spaustuvėmis ir jų produkcija domimasi nuo seno. 1740 m. Gdanske išleistoje istoriko Johanno Danielio Hoffmanno (1701–1766) knygelėje De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae cum variis observationibus rem et literariam et typographicam utriusq[ue] gentis aliqua ex parte illustrantibus pateikiama žinių apie XVI–XVIII a. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusias spaustuves. Kalbėdamas apie Vilnių autorius aptaria dešimt čia dirbusių privačių spaustuvininkų, taip pat užsimena apie XVII a. klestėjusią žydų spaustuvę ir tebeveikiančią Vilniaus akademijos spaustuvę1. Lenkų rašytojas ir istorikas Józefas Ignacas Kraszewskis (1812–1887) veikalo Wilno od początków jego do roku 1750 ketvirtajame tome trumpai pristato Vilniuje veikusias privačias ir institucines spaustuves2, taip pat prideda nuo 1519 iki 1799 m. išleistų knygų sąrašą3. Žvelgiant iš pastarųjų kelių dešimtmečių perspektyvos, paminėtina Irenos Petrauskienės monografija apie Vilniaus akademijos spaustuvę4, Ingės Lukšaitės apžvalga apie evangelikų reformatų knygų leidybą įvairiose Vilniaus spaustuvėse XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje5, Domo Kauno straipsnis apie lietuviškų knygų spausdinimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.6, Daivos Narbutienės monografija apie LDK lotyniškuosius leidinius XV–XVII amžiuje7. Atskiro dėmesio sulaukė Vilniaus bazilijonų vienuolyno ir pranciškonų spaustuvių istorija8. O atskirų tyrimų apie Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvusią Vilniaus spaustuvių produkciją nėra.
Šio straipsnio tikslas – atlikti tyrimą apie Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. sukauptus vilnietiškų spaustuvių leidinius. Taip pat, remiantis išlikusiu to laikotarpio Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos rankraštiniu katalogu, pasitelkus statistinės analizės ir analitinį teminį metodus nustatyti, kokią bibliotekos dalį sudarė vilnietiškoji produkcija, kurių Vilniaus spaustuvių ir kiek leidinių biblioteka turėjo, kokios tematikos knygas skaitė jėzuitai.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas apie 1747–1750 m., manoma, Karolio Jezerskio SJ (Karol Jezierski, 1712–1774)9 sudarytas Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos katalogas10. Tai rankraštinė 184 p. knyga (p. 183–184 surašytos observatorijai perduotos knygos) in folio, leidiniai joje surašyti abėcėlės tvarka, nurodant autorių, pavadinimą, leidimo vietą, metus, knygos formatą, egzempliorių skaičių ir saugojimo vietą, o jei knyga yra konvoliutas (į vieną knygą surišti keli leidiniai), kartu aprašyti ir visi aligatai. Pažymėtina, kad knygų antraštės nėra tikslios, ilgi veikalų pavadinimai sutrumpinti, dažnai perrašyti savais žodžiais lotynų arba lenkų kalba.
Tai ypač gerai liudija šio straipsnio priedas – pateikta lentelė. Į ją iš pradžių buvo įtraukti 146 įrašai, teikiami skaitmeninio projekto varianto rodyklėje pagal leidimo vietą „Vilnius“. Peržiūrėjus kiekvieną katalogo poziciją, buvo „rasti“ dar devyni leidiniai (atliekant projektą jų leidimo vieta nebuvo nustatyta), kurių tikroji leidimo vieta – Vilnius. Taigi iš viso lentelėje pateikiamos 155 pozicijos. Patogumo dėlei prieš rankraštinį įrašą laužtiniuose skliaustuose nurodomas katalogo puslapis, tuomet – įrašas, perrašytas toks, koks jis duodamas kataloge (dėl aiškumo išskleidžiamos santrumpos), kitoje skiltyje – identifikuotas leidinys; jeigu yra žinoma, nurodoma dabartinė saugojimo vieta ir leidinio šifras; pastabų skiltyje surašyti provenienciniai knygų ženklai ar kitos su leidiniu susijusios pastabos.
Siekiant ištirti, kiek ir kokių Vilniuje spausdintų knygų įrašyta kataloge, iš maždaug 4500 įrašų pirmiausia buvo atrinkti 155 įrašai su nurodyta ar identifikuota leidimo vieta „Vilnius“. Nustatyta, kad Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. antroje pusėje saugoti 143 pavadinimų leidiniai ir 259 egzemplioriai11, išleisti Vilniuje, iš jų išleistų XVI a. – 8 pav., 9 egz., XVII a. – 68 pav., 122 egz., XVIII a. – 67 pav., 128 egzemplioriai.
Žvelgiant į spaustuves matyti, kad iš vilnietiškųjų leidinių daugiausia turėta Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių – 130 pav., 246 egz., Karcanų spaustuvės – 4 pav., 4 egz., bazilijonų spaustuvės – 2 pav., 2 egz., taip pat bibliotekoje buvo po vieną knygą, išleistą Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, pranciškonų ir pijorų spaustuvėse. Nepavyko nustatyti, kuriose spaustuvėse išspausdinti keturi leidiniai.
Temos atžvilgiu vilnietiškieji leidiniai pasiskirsto taip: religinė literatūra sudaro 57,5 proc., literatūra – 17,4 proc., kalendoriai – 8,1 proc., retorikos veikalai – 3,9 proc., istorinės tematikos knygos – 3,1 proc., tezės – 2,7 proc., visų kitų sričių (matematikos, geografijos, fizikos, logikos, teisės, kalbotyros) veikalai, bendrai paėmus, – 7,3 procento.
Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje vilnietiškųjų leidinių, išleistų lotynų ir lenkų kalbomis, skaičius buvo beveik apylygis: lotynų kalba – 48,6 proc., lenkų – 47,2 proc., kitomis kalbomis – 4,2 procento.
Nustatyta, kad Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvę vilnietiškieji leidiniai šiuo metu saugomi įvairiose Lietuvos ir Europos atminties institucijose12 ir privačiose kolekcijose: Vilniaus universiteto bibliotekoje – 41 pav., 49 egz., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau LMAVB) – 10 pav., 10 egz., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau LNB) – 2 pav., 2 egz., asmeninėje advokato Jauniaus Gumbio kolekcijoje – 1 pav., 1 egz., Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje (toliau LNB [Varšuva]) – 2 pav., 2 egz., V. Karazino Charkivo nacionalinio universiteto Centrinėje mokslinėje bibliotekoje (toliau ChUCMB) – 2 pav., 2 vnt.; likusių leidinių buvimo vieta kol kas nežinoma.
Kas lėmė, kad kadaise Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai priklausiusių knygų šiandien galima rasti įvairiose šalies ir užsienio bibliotekose? Po 1830–1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas, didžioji dalis bibliotekos knygų išvežta į įvairias Rusijos imperijos švietimo ir mokslo įstaigas, tūkstančiai atsidūrė Kyjive, Charkive, Sankt Peterburge ir kituose miestuose. XX a. šeštajame dešimtmetyje dėl tuomečio bibliotekos direktoriaus Levo Vladimirovo didžiulių pastangų, ryžto, atkaklumo ir diplomatinių sugebėjimų pavyko susigrąžinti 17 853 leidinius13, tarp jų – ir dalį Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos knygų.
Vilniaus akademijos spaustuvė (veikė 1586–1805) buvo didžiausias knygų spausdinimo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Remiantis šios spaustuvės veiklą tyrusios Irenos Petrauskienės pateiktais statistiniais duomenimis, 1576–1773 m. buvo išspausdinti 1604 leidiniai, kuriuose nurodyta spaustuvė14, todėl, atrodytų, bibliotekoje šios spaustuvės produkcijos turėjo būti labai daug. Rankraštinis katalogas atskleidžia, kad Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai bibliotekoje sudarė didžiausią vilnietiškosios produkcijos dalį, palyginti su kitų Vilniaus spaustuvių produkcija, tačiau žvelgiant į išspausdintą ir bibliotekoje saugotą Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių skaičių matyti, kad šios spaustuvės knygų komplektuojama buvo labai mažai.
Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių skaičius pav. ir egz. bibliotekoje |
Kitų Vilniaus spaustuvių leidinių skaičius pav. ir egz. bibliotekoje |
|
XVI a. |
4 pav., 5 egz. |
4 pav., 4 egz. |
XVII a. |
61 pav., 115 egz. |
4 pav., 4 egz. |
XVIII a. |
65 pav., 126 egz. |
1 pav., 1 egz. |
Iš viso (%) |
130 (100 %), 246 egz. (100 %) |
9 pav. (6,92 %), 9 egz. (3,65 %) |
1 lent.
Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių skaičius pavadinimais (I. Petrauskienės duomenimis) |
Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių skaičius pavadinimais bibliotekoje (rankraštinio katalogo duomenimis) |
|
XVI a. |
76 |
4 |
XVII a. |
561 |
61 |
XVIII a. |
967 |
65 |
Iš viso (%) |
1604 (100 %) |
130 (8,10 %) |
2 lent.
Jau XVIII a. pradžioje buvo atkreiptas dėmesys, kad bibliotekoje reikia gausinti Vilniaus akademijos spaustuvės knygų. 1706 m. liepos 30 d. Motiejus Milunskis SJ (Maciej Miłuński, 1646–1719) rašė:
Tėvas bibliotekos prefektas tegu pasirūpina, kad iš mūsų namų spaustuvės po keletą egzempliorių visų ten spausdinamų knygų būtų paskirta bibliotekai su įrašu „Vilniaus Jėzaus draugijos kolegijos“, kad neatsitiktų taip, jog mūsų pačių akademinių leidinių ar knygų būsime priversti ieškoti pas pasauliečius arba kaimynų kolegijose.15
Tarsi atsiliepdamas į savo paties išsakytą raginimą ir rodydamas pavyzdį, Milunskis bibliotekai įteikė Vilniaus akademijos spaustuvėje 1705 m. išleistą savo traktatą bažnytinės teisės tema Explanationes iuris ecclesiastici canonico-morales in librum IV Decretalium de sponsalibus & matrimoniis (poz. 80). Pažymėtina, kad po vieną šios knygos egzempliorių autorius padovanojo ne tik Vilniaus, bet ir kelioms kitoms kolegijoms ir vienuolijoms16. Po kelerių metų jis išleido dar vieną knygą – Discursus ascetici de regia via S. Ignatij fundatoris Societ. Jesu, et de sapientiae domo (1713, poz. 79) ir, tarsi tęsdamas tradiciją, padovanojo ją bibliotekai, antraštiniame lape įrašęs Collegio Vilnensi Soc: IESV d. d. Author. Tokių knygų dovanojimo pavyzdžių būta ir daugiau17, tačiau tai greičiau būdavo išimtis nei įprasta praktika.
Kokios priežastys lėmė tokį nedidelį Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių skaičių bibliotekoje, sunku pasakyti. Iš tiesų nežinome, kiek vilnietiškų leidinių buvo bibliotekoje iki sudarant rankraštinį katalogą, nes nėra duomenų apie išlikusius ankstesnius bibliotekos katalogus. Galime daryti prielaidą, kad Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. antroje pusėje buvo saugomi tik tuo metu patys aktualiausi vilnietiški leidiniai. Turint keletą kurios nors knygos egzempliorių, jos buvo atiduodamos kitoms institucijoms, kurioms šių reikėjo18, ir tai paaiškintų, kodėl kai kurių knygų, priklausiusių Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai, egzempliorių skaičius nesutampa su kataloge nurodytu skaičiumi. Pavyzdžiui, yra žinomi trys Antano Aloyzo Mištauto SJ (1685–1740) knygos Historia illustrissimae Domus Sapiehanae (1724) egzemplioriai, priklausę Vilniaus jėzuitams, nors kataloge įrašyti tik du (poz. 82), tą patį galime pasakyti ir apie Samuelio Venslauskio (?–1690) knygą Victor & victus Vincentius Corvinus Gosiewski (1691), žinomi du egzemplioriai su Vilniaus jėzuitų provenienciniais ženklais, tačiau kataloge minimas tik vienas egzempliorius (poz. 149). Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Manytina, kad, reikiamos knygos nesant akademijos bibliotekoje, ją būdavo galima rasti kituose Draugijos namuose – pavyzdžiui, Vilniaus jėzuitų noviciato bibliotekoje. Išlikęs rankraštinis šios bibliotekos katalogas19 atskleidžia daug įdomios informacijos apie vilnietiškus leidinius. Katalogas dar laukia išsamių tyrimų, tačiau jau dabar preliminariai galime teigti, kad, palyginus su akademijos biblioteka, noviciato bibliotekoje Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių buvo ženkliai daugiau:
Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos kataloge |
Vilniaus jėzuitų noviciato bibliotekos kataloge (kartu su atskiromis bibliotekėlėmis) |
|
Vilniaus akademijos spaustuvės XVII–XVIII a. leidinių skaičius |
126 |
281 |
Egzempliorių skaičius |
241 |
707 |
3 lent.
Tai nulėmė kelios priežastys. Per 1737 m. kilusį gaisrą noviciato biblioteka visiškai sudegė ir buvo atnaujinta tik 1748-aisiais. Katalogo priešlapyje recto pusėje rašoma, kad vienas iš knygų komplektavimo šaltinių buvo spaustuvės: po keletą šimtų leidinių biblioteka gavo iš Vilniaus, Branevo ir Varšuvos spaustuvių20, ir tai paaiškina, kodėl noviciato bibliotekoje buvo galima rasti tiek daug tų pačių knygų kaip ir akademijos bibliotekoje. Vis dėlto noviciato biblioteka turėjo ir tokių vilnietiškų leidinių, kurių nebuvo akademijos bibliotekoje, – pavyzdžiui, Reguły Societatis Iesu (1682)21, Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego (1744)22. Taigi Vilniaus jėzuitų noviciato biblioteka, kurioje daugiausia buvo kaupiama novicijų studijoms reikalinga lektūra, prisidėjo prie Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių sklaidos.
Pagal tematiką Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje didžiausią Vilniaus akademijos spaustuvės produkcijos dalį sudarė religinė literatūra – 56 proc. (teologiniai, hagiografiniai, poleminiai veikalai, pamokslai, pastoraciniai laiškai, bažnyčios teisiniai aktai, giesmynai). Kito pobūdžio knygos išsidėstė taip: literatūra – 17,5 proc., kalendoriai – 8,5 proc., retorikos veikalai – 4 proc., istorinės tematikos knygos – 3,3 proc., tezės – 2,9 proc., visų kitų sričių (matematikos, geografijos, fizikos, logikos, teisės, kalbotyros) veikalai bendrai paėmus – 7,7 procento.
Toliau trumpai apžvelgsime po vieną ar kelis kiekvienos temos leidinius.
Religinė literatūra. Polemika
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plintant Reformacijos idėjoms, ypač aktuali tapo poleminė literatūra. Manytina, kad XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje bibliotekoje šios srities veikalų turėjo būti nemažai. Iš katalogo matyti, kad XVIII amžiuje knygų spintos, pažymėtos raide „D“, lentynoje stovėjo Andriejaus Jurgevičiaus (apie 1560–1603/1604), dažnai polemizavusio su Andriejumi Volanu (apie 1530–1610), veikalas Anatomia libelli famosi et scurrilis Andreae Volani (1591, poz. 55), taip pat teologijos profesoriaus Vaitiekaus Rošciševskio SJ (Wojciech Rościszewski, apie 1560–1619) atsakymas Volanui Ad orationem Andreae Volani... responsio (apie 1600, poz. 12).
Pamokslai
Pasak Daivos Narbutienės, „[n]eretai sunku nubrėžti takoskyrą tarp pamokslo – religinio, teologinio, didaktinio, filosofinio ir etinio pobūdžio dvasininko kalbos, sakomos per šventas Mišias ar kitas bažnytines apeigas, ir kunigo kuria nors kita proga bažnyčioje ar už jos sienų pasakyto žodžio“23, todėl ji siūlo atkreipti dėmesį į kalbos pasakymo laiką ir vietą ir, jei kalba sakyta bažnyčioje, skirti ją prie pamokslų24. Tokį apibūdinimą atitinka Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio (1644–1722) pamokslas, sakytas Vilniaus šv. Dvasios bažnyčioje popiežiaus Pijaus V paskelbimo šventuoju iškilmių proga, – Homilia albo Kazanie przy publicznym akcie uroczystosci kanonizacyi S. Piusa V. Papieża ([1713], poz. 18). Taip pat Baltazaro Dankvarto SJ (1629–1699) kalba mirus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui, Vilniaus vaivadai Mykolui Kazimierui Pacui (apie 1624–1682) – Lilia z ciernia smierci tryumfuiąca, albo Kazanie na exequiach... Michała Kazimierza Paca... miane w Warszawie roku 1682 (1715, poz. 28).
Maldynas
Biblioteka turėjo armėnų kilmės lenkų rašytojo, vertėjo Jokūbo Gavato (Jakub Gawath, 1598–1679) Švč. Mergelės Marijos gerbimui parengtą maldyną Officium albo Usługa codzienna Przeczystey Bogárodźicy Panny Maryey (1693, poz. 44). Bibliografiniai šaltiniai nurodo, kad šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas vienintelis kol kas žinomas šios knygos egzempliorius25, deja, tai nėra Vilniaus jėzuitams priklausęs egzempliorius. Leidinį puošia iliustracija, kurioje pavaizduota Švč. Mergelės Marijos monograma, šalia jos, kairėje pusėje, – šv. Kazimieras su Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje leliją, ant kurios prasiskleidusio žiedo įkomponuota mažutė Švč. Mergelės Marijos monograma. Dešinėje pusėje – šv. Stanislovas Kostka su tokia pačia lelija rankoje. Šios knygos savininkas daugelyje vietų pirmąsias eilučių raides nuspalvino raudonai, tokiu būdu atskleisdamas akrostichais užkoduotą Mergelės Marijos vardą.
Kelionių vadovas
Visuomet išskirtinio dėmesio ir susidomėjimo sulaukdavo vadovai po Kalvarijas, nes kiekvienas jų „ansamblis buvo individualus (skyrėsi stočių skaičius ir išdėstymas, lankymo tradicijos ir pan.)“26. Atgailos kanauninkų vienuolio Melchioro Nižynskio (Melchior Niżyński, XVII a.) parengtas Vilniaus Kalvarijų vadovas Przewodnik obchodzącym: pamiątkę zbawiciela naszego Iezusa Pana drog Ierozolimskich w diaecezyey Wilenskiej blisko pod Wilnem na gorach Werkowskich (1686, poz. 89) yra „iliustruotas dešimčia vario raižinių, vaizduojančių epizodus iš Kristaus kančios kelio (iš viso iliustruota 11 stočių, bet vienas raižinys pakartotas du kartus). Vadove yra paminėtos visos 35 Kristaus kančios kelio stotys, taip pat yra aprašyti „Marijos takeliai“27. Rūtos Janonienės teigimu, tai rodo, kad XVII a. antroje pusėje „Verkių Kalvarijų struktūra jau buvo tiksliai tokia pati, kokia išliko iki mūsų dienų“28.
Literatūra. Biografijos
Vilniaus akademijos spaustuvėje 1738 m. išleistas Kazimiero Juozapo Vežbickio SJ (Kazimierz Józef Wierzbicki, 1704–1755) veikalas apie Lietuvos provincijos jėzuitą Liudviką de Bessuy (Ludovicus de Bessuy, 1666–1706) Vita V. P. Ludovici de Bessuy Soc. Jesu ad praxim religiosae perfectioni studentibus (poz. 11, 21, 151) ilgainiui tapo vienu iš svarbiausių leidinių, privalomų perskaityti kiekvienam naujokui. Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteka turėjo mažiausiai tris šios knygos egzempliorius, o Vilniaus jėzuitų noviciato bibliotekos kataloge nurodyti 62 egzemplioriai29, dar 27 egzemplioriai buvo saugomi dvasios tėvo (patris spiritualis) bibliotekėlėje30. Taigi vien noviciate saugoti 89 šio leidinio egzemplioriai. Tokį skaičių greičiausiai sąlygojo naujokų noviciate skaičius (jei darysime prielaidą, kad kiekvienas iš jų privalėjo skaityti šią knygą): pavyzdžiui, 1747–1748 m. m. noviciate studijavo 73 novicijai, 1748–1749 m. m. – 5631.
Kodėl ši knyga buvo tokia svarbi novicijams? Liudviko de Bessuy gyvenimas turėjo būti jiems sektinu pavyzdžiu einant dvasinio tobulėjimo keliu. Vežbickis pateikė ne tik biografinių faktų, bet ir paties de Bessuy asmeninių laiškų, jo taisyklių, kasdienių praktikų, maldų, ypač daug jų skirta Švč. Mergelei Marijai. Įdomi ir verta paminėjimo trumpa, dvidešimties eilučių, litanija, skirta šv. Juozapui. Kiekviena invokacija į šv. Juozapą pradedama pagal lotyniškąją abėcėlę sukurtu kreipiniu:
A. S. JOSEPH, Amator Castitatis. (Skaistybės mylėtojau)
Ora pro nobis (Melski už mus).
B. S. J. Beatissime Beatorum. (Labiausiai palaimintas iš palaimintųjų)
C. S. J. Castissime. (Tyriausiasis)
D. S. J. Decus Sponsorum. (Sužadėtinių puošmena) ir t. t.32
Pažymėtina, kad knygoje aprašyta daug asmeninių de Bessuy patirčių ir minčių, kurias jam sukėlė įvairūs vienuolyne ar už jo ribų pamatyti dalykai, pavyzdžiui:
Tuo metu, kai Lukiškėse klausiausi medžiuose gražiai čiulbančių paukštelių ir kartu baloje kurkiančių varlių, suvokiau, kad kiekvienas kūrinys šlovina Dievą, kiekvienas savaip, kaip moka ir gali. Šlovina angelai, šlovina palaimintieji, šlovina dori žmonės žemėje, šlovina net ir nusidėjėliai; vieni, kaip aukštybėje esantys vieversiai, kilniausia širdimi ir balsu gieda „Šlovė Viešpačiui“, kiti, panirę purve ir žemiškuose troškimuose, tik kurkia, tačiau ir vienas, ir kitas, tai yra – vieversys ir varlė, yra tavo kūrinys, mano Dieve, tu sukūrei abudu, nors ir vienas, ir kitas tave šlovina skirtingais būdais. Ir aš, Viešpatie, esu vargšė varlė, nemoku giedoti, nemoku tavęs šlovinti taip, kaip angelai ir palaimintieji, tačiau šauksiu, kaip moku, ir, savo balsu pritardamas tavųjų šventųjų melodijoms, tarsiu iš visos širdies: Šventas, Šventas, Šventas ir t. t. Geras yra Viešpats ir nepaprastai šlovintinas, taip pat mylimas ir trokštamas, šlovinsiu jį visą laiką, visuomet nuo mano lūpų [nedings] jo gyrius ir t. t.33
Taigi šis Vežbickio veikalas dar laukia savo tyrėjų – biografų, literatūrologų, knygotyrininkų, istorikų.
Kalendoriai
Vilniaus akademijos spaustuvė, atsižvelgdama į naujienų sklaidos poreikį, XVIII a. pradėjo leisti kalendorius ir periodiką. Kataloge periodinių leidinių nėra užfiksuota, tačiau įrašyti įvairių pavadinimų kalendoriai, kurių autoriai – jėzuitai, Vilniaus akademijos profesoriai Jonas Antanas Pašakauskis (1684–1757) ir Pranciškus Paprockis (1723 – po 1805 m. liepos 2 d.).
Pirmąjį politinį kalendorių, skirtą 1737-iesiems (Kalendarz Polityczny na rok Pański 1737), Pašakauskis išleido Vilniaus akademijos spaustuvėje 1736 m., tačiau bibliotekoje jo kalendoriai pasirodė tik po dvejų metų. 1738 m. buvo išleistas politinis-istorinis 1739 metų kalendorius (Kalendarz historyczny y polityczny ná rok Páński 1739), net 12 jo egzempliorių nugulė lentynoje (poz. 103). Jame paskelbtos astronominės žinios apie planetas, užtemimus, įdėta informacija apie žydų šventes ir trumpa visuotinės istorijos apžvalga nuo pasaulio sukūrimo iki Kristaus gimimo, taip pat pateiktas Europos monarchų ir karalių sąrašas. Po metų pasirodė dar vienas kalendorius, skirtas jėzuitų ordino įsteigimo 200 metų jubiliejui paminėti (Kalendarz jezuicki większy na rok przestępny MDCCXL. Societatis Jesu jubileuszowy wtory, kończący dwieście lat od potwierdzenia tegoż zakonu, [1739], poz. 105). Jame Pašakauskis pateikė „viso pasaulio jėzuitų provincijų, kolegijų, rezidencijų ir misijų, jėzuitų kardinolų, vyskupų bei ordino generolų, Lietuvos provincijų, Vilniaus akademijos rektorių, profesų namų prepozitų, kitų Vilniaus jėzuitų institucijų vadovų, Plocko, Nesvyžiaus kolegijų rektorių“34 sąrašus. Neliko nuošalyje ir moterų auditorija: damos galėjo skaityti joms parengtą kalendorių (Kalendarz prześwietnych dam na rok Pański 1741, [1740], poz. 104), kuriame kiekvieną metų dieną buvo galima rasti šiek tiek informacijos apie garsias moteris, o kalendoriaus gale – Lenkijos ir Lietuvos valdovių sąrašą.
Pašakauskio veiklą tęsė Pranciškus Paprockis: jis savo kalendoriuose „perspausdindavo pagrindinių įstatymų tekstus, skelbė istorijos, astronomijos, geografijos, fizikos rašinius“35. Nėra aišku, kiek biblioteka turėjo Paprockio išleistų kalendorių. Žinome tik, kad tikrai buvo galima paskaityti jo politinį kalendorėlį 1760 metams (Kalendarzyk polityczny na rok Pański przestępny 1760, [1759], poz. 108).
Retorika
Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvo penki Tomo Seligmacherio SJ (Thomas Seligmacher, XVII a.) kišeninio dydžio retorikos vadovėlio Ilias oratoria seu Brevissima summa rhetoricae (1674, poz. 126) egzemplioriai. Knygelėje klausimais ir atsakymais pateikiami pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti norint išmokti iškalbos meną. Leidinį puošiančiame frontispise pavaizduotas kalbą sakantis jaunuolis, knygos gale pridėta odė Švc. Mergelei Marijai ir jos atvaizdas.
Istorija
Iš istorinės tematikos kūrinių bibliotekoje buvo saugomas Jono Augusto Hilzeno (Jan August Hylzen, 1702–1767) dviejų dalių veikalas apie Livoniją pavadinimu Inflanty w dawnych swych, y wielorakich aż do wieku naszego dźiejach, y rewolucyach (1750, poz. 49). Autorius, remdamasis įvairia istoriografine medžiaga, pirmoje dalyje aprašė Livonijos istoriją nuo seniausių laikų iki 1741 m., antroje dalyje pateikė Livonijoje gyvenančių kilmingų giminių sąrašą, pridėjo trumpą geografinį Livonijos žemių aprašymą ir įvairius dokumentus lotynų kalba.
Tezės
Atskirą leidinių grupę sudaro Vilniaus universitete XVI–XVIII a. gintos tezės. Studentai, norėdami įgyti akademinį laipsnį, turėjo parašyti, paskelbti ir viešai apginti vienos iš sričių (filosofijos, teologijos ar teisės) baigiamąjį darbą. Pasak Brigitos Zorkienės, tyrusios Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdintas ir gintas tezes, per 1579–1773 m. jų buvo išspausdinta 12336. Įprastai tai būdavo nedidelės apimties (12–20 p.), rečiau – vieno lapo ar keliasdešimties puslapių leidiniai, kurių formatas įvairavo nuo in folio iki in octavo. Bibliotekos kataloge įrašytos 6 tezės, taigi tik 4,87 proc. visų išspausdintų baigiamųjų darbų. Penkerios gintos XVII a. iš filosofijos ir teisės, vienos – XVIII a. iš filosofijos.
Vilniaus universiteto bibliotekoje iki šių dienų išlikusios Mykolo Mnišeko (Michał Mniszek, XVII a.) tezės Universa philosophia (1640, poz. 84), gintos filosofijos magistro laipsniui įgyti. Iš kitų spausdintų tezių šios išsiskiria apimtimi ([8], 176, [16] p., in octavo) ir puošnumu (tekstą papildo šešios nežinomo dailininko vario graviūros, kuriose vaizduojamas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza37). Leidinį sudaro dvi dalys – praktinė (philosophia practica) ir spekuliatyvioji filosofija (philosophia speculativa), iš viso pateikti 257 teiginiai. Tezės parengtos vadovaujant Vilniaus universiteto filosofijos profesoriui Lukui Zaluskiui SJ (1604–1673).
Biblioteka saugojo Vilniaus universiteto studentų – Vladislovo Vankavičiaus (Ladislaus Wankowicz), Motiejaus Sangailos (Matthaeus Sągayło), Juozapo Neveravičiaus (Josephus Niewiarowicz), Karolio Gedimino (Carolus Gedimin), Motiejaus Pšechodzkio (Mathias Przechodzki), Andriejaus Leonavičiaus (Andreas Leonowicz) – scholastinės filosofijos tezes Aristoteles (1749, poz. 54). Jos buvo parengtos vadovaujant Vilniaus universiteto filosofijos profesoriui Karoliui Jezerskiui SJ. Leidinio pabaigoje įdėtas skelbimas apie laipsnio teikimo iškilmes, išvardyti tezes apgynę studentai.
Kalbotyra
Lenkų ir lotynų kalbų įgūdžiams gerinti buvo naudojama garsaus lenkų leksikografo Grigaliaus Knapijaus SJ (Gregorius Cnapius, Grzegorz Knapiusz, 1564–1639) parengta knyga Idiotismi Polonici seu Voces Polonicae, quae Latinè de verbo ad verbum reddi nequeunt, sed periphracticè reddendae sunt (1687, poz. 24). Knyga buvo skaitoma iki pat XIX a. pabaigos – tai liudija Vilniaus universiteto bibliotekai priklausančiame egzemplioriuje palikti gausūs įrašai. Mokant kalbų buvo naudojamas ir latvių jėzuito, pamokslininko, vertėjo Georgo Elgerio SJ (Georgs Elgers, 1586–1672) parengtas trikalbis lenkų, lotynų ir latvių kalbų žodynas Dictionarium Polono–Latino–Lottauicum (1683, poz. 40).
Taigi Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. saugoti akademijos spaustuvės leidiniai liudija reikalingiausios ir tuo metu jėzuitams aktualiausios vilnietiškosios lektūros poreikį.
Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje XVIII a. saugoti penki leidiniai, išspausdinti privačiose Vilniaus spaustuvėse, ir keturi – institucinėse. 1576 m. tuomečio Vilniaus jėzuitų kolegijos vicerektoriaus Petro Skargos SJ (Piotr Skarga, 1536–1612) pirmasis poleminis traktatas Pro sacratissima Eucharistia contra haeresim Zuinglianam (poz. 128) buvo išspausdintas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio spaustuvėje (veikė 1576–1586). Dešimt metų veikusią spaustuvę 1586 m. Radvila Našlaitėlis perleido jėzuitams, o šie pervadino ją Vilniaus akademijos spaustuvės vardu.
XVI a. antroje pusėje leidinių meniniu apipavidalinimu ir šriftų derinimu labiausiai išsiskyrė Jono ir Juozapo Karcanų spaustuvė (veikė 1580–1620). Joje buvo leidžiami įvairios tematikos (nuo polemikos, Antikos autorių kūrinių, žodynų iki giesmynų su natomis) leidiniai. Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvo keturios šios spaustuvės knygos: lenkų teologo Petro Lilijos (Piotr Lilia, apie 1546–1605) atsakymas ginant Kristupą Varševickį (Responsio Petri Liliae... ad cuiusdam Nicolai Regii Germani epistolam: qua clarissimi Christophori Varsevicii pro Christi fide, & Petri sede orationes reprehendit, 1584, poz. 96); Antonijaus Posevino SJ (Antonio Possevino, 1533–1611) knyga Atheismi Lutheri, Melanchthonis, Calvini, Bezae, Ubiquetariorum, Anabaptistarum, Picardorum, Puritanorum, Arianorum, & aliorum nostri temporis hæreticorum... refutati (1586, poz. 98); italų katalikų teologo Roberto Belarmino SJ (Roberto Bellarmino, 1542–1621) Apologia... pro responsione sua ad librum Iacobi Magnae Britanniae regis (1610, poz. 9) bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poeto Jono Radvano (Ioannes Radvanus, XVI a.) poema Radivilias (1592, poz. 112).
XVII a. ketvirtajame dešimtmetyje nebelikus privačių spaustuvių, savo produkciją ėmė siūlyti kelios įkurtos institucinės spaustuvės: bazilijonų (su pertraukomis veikė 1628–1693, 1760–1799, 1800–1839), pranciškonų (veikė 1670–1781), pijorų (veikė 1754–1836). Vilniaus bazilijonų spaustuvė spausdino daugiausia religinę literatūrą įvairiomis kalbomis (lenkų, lotynų, rusėnų, taip pat lietuvių ir latvių). Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje saugoti moralinės teologijos profesoriaus Martyno Hinčos SJ (Marcin Hińcza, 1592–1668) sudaryti skaitiniai Głos Panski z Ewangeliey adwentowych z naukamy, y z stosowaniem do Naswiętszego Sakramentu (1643, poz. 47). Leidinį puošia XVII a. Vilniuje dirbusio graverio Konrado Getkės (Conradt Götke) sukurtas frontispisas: jo kairėje pusėje pavaizduota Tikėjimo alegorija, dešinėje – šv. Jonas Krikštytojas. Frontispiso viršuje – „dvi angelų figūros, laikančios po trimitą ir herbo skydą (tuščią), virš figūrų besiplaikstančiuose kaspinuose – atitinkami įrašai: Miłością ku Oyczyznie („Tėvynės meile“), kitame Poboźnością („Pamaldumu“)“38. Taip pat bibliotekoje buvo bazilijonų archimandrito Pachomijaus Ohilevičiaus (Pachomiusz Ohilewicz, 1624–1686) knyga Ecphonemata liturgiey Greckiey (1671, poz. 91), jos liturginiai tekstai išspausdinti bažnytine slavų kalba lotyniškaisiais rašmenimis, pateikti jų vertimai į lenkų kalbą.
Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteka taip pat turėjo po vieną pranciškonų ir pijorų spaustuvėse išleistą knygą. Vilniaus pranciškonų spaustuvėje daugiausia buvo spausdinama religinė ir pasaulietinė literatūra lotynų ir lenkų kalbomis. Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos kataloge įrašyta Senųjų Trakų šv. Benedikto ordino abato Stanislovo Ščigelskio (Stanisław Szczygielski, 1616–1687) pranciškonų spaustuvėje išleista knygelė Liber penthicus de commendatariis regularium praelatis (1681, poz. 133). Joje autorius, pateikdamas citatas iš Šventojo Rašto ir įvairių teisinių dokumentų, aprašo prelatų įsipareigojimus ir pareigas, dėl jų netinkamo elgesio pavaldiniams kylančius sunkumus ir panašiai.
XVIII a. antroje pusėje įkurta Vilniaus pijorų spaustuvė daugiausia spausdino vadovėlius, įvairią religinę ir pasaulietinę literatūrą lenkų, lotynų, prancūzų kalbomis. Ženevos vyskupo, mistiko, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ordino vieno iš įkūrėjų, Pranciškaus Salezo (François de Sales, 1567–1622) pijorų spaustuvėje išleista knyga Prawdziwe rozmowy duchowne (1764, poz. 43) buvo skirta vizitietėms. Leidinyje pateikiamas 21 pasvarstymas įvairiomis temomis: apie vizitiečių pareigas, dorybes, kurias privalo turėti šio ordino sesės, apie pasitikėjimą Dievu, apie tikrą ir nuoširdžią meilę, apie kuklumą, Dievo valią ir kita. Vilniuje vizitiečių vienuolynas buvo įkurtas XVII a. pabaigoje. Iki pat jo uždarymo XIX a. antroje pusėje tai buvo viena didžiausių kilmingų merginų lavinimo įstaigų.
Palyginus su Vilniaus akademijos spaustuvės produkcija, XVI–XVIII a. Vilniaus privačiose ir institucinėse spaustuvėse išleistų leidinių kiekis bibliotekoje buvo labai mažas, vyravo religinės tematikos knygos.
Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje buvę ir iki šių dienų išlikę Vilniuje išspausdinti leidiniai nepasižymi proveniencinių ženklų gausa, tačiau juose palikti įrašai atskleidžia skirtingą jų kelią į biblioteką.
Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką knygos pasiekdavo dviem būdais – buvo perkamos iš specialiai leidinių įsigijimui skirtų lėšų arba dovanojamos. Bibliotekos prefektas ar jo padėjėjas gautą knygą įrašydavo į katalogą ir, dažniausiai antraštiniame leidinio lape, palikdavo tradicinį jėzuitų nuosavybę liudijantį įrašą Collegii Vilnensis Societatis IESV (Vilniaus jėzuitų kolegijos). Kartais dar būdavo įrašomi metai ar konkreti data, todėl žinome, kad, pavyzdžiui, Venslauskio veikalas Victor & victus Vincentius Corvinus Gosiewski (1691) bibliotekos knygų lentyną papildė 1694 m. birželio 17 d. (Inscriptus Collegio Viln. S. I. 17 Julii. 1694, poz. 149). Toliau, nusprendus, kurioje spintoje bus saugoma knyga, nugarėlės apačioje (atsižvelgus į leidinio dydį) būdavo priklijuojama nedidelė (maždaug 2,5 × 2 cm) lipdė su spintą žyminčia raide (priede nurodytos septynios knygos su išlikusiomis lipdėmis, gali būti, kad yra daugiau, tik nematyti, nes jos pasislėpusios po kitomis, vėliau ant viršaus užklijuotomis lipdėmis) arba ta raidė būdavo tiesiog užrašoma.
Panaši procedūra buvo atliekama gavus dovanų didžiulę kolekciją – kelis šimtus ar tūkstančius knygų. XVII a. antroje pusėje biblioteką pasiekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609–1656) donacija – apie 3000 asmeninės bibliotekos knygų. Kiek iš jų buvo spausdinta Vilniuje, pasakyti negalime dėl neišlikusių knygų sąrašų. Visi leidiniai buvo sutvarkyti, antraštiniuose lapuose įrašytas mecenatas. Almos Braziūnienės teigimu, rašyta, „sprendžiant pagal rašyseną, buvo kelių asmenų gana dailiai ir dažniausiai tvarkingai (išskyrus vieną rašyseną). Įrašo formulė su abreviatūromis beveik visur išlieka ta pati, nors kartais pasitaiko praleistų ar sukeistų žodžių.“39 Tai liudija šiuo metu žinomos keturios Vilniuje spausdintos knygos iš šios kolekcijos, jose yra įrašai: Collegij Vilnen. Societis IESV dono Illmi Dni Casimiri Sapieha Procancell. M D L. (poz. 46), Collegij vilnen S. I dono Illmi D. Casimiri Sapieha P M D. L. (poz. 77), Collegii Viln. S. I. dono d. Ilmi. D. Casimiri Sapieha Procan. M. D. L. (poz. 92), JESV dono Illumi Dñi Casimi: Sapie... Cancell (išlikęs įrašo fragmentas, poz. 112).
Pažymėtina, kad knygas dovanojo ne tik mecenatai, bet ir patys autoriai. Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteka turėjo filosofijos profesoriaus Jano Zželskio SJ (Jan Zrzelski, 1679–1746) veikalą Bolesław albo krol Bolesci Jezus Chrystus (1740) su priešlapyje jo paties ranka įrašyta dedikacija: ad Bibliothecã Academicã dono Authoris (poz. 155), taip pat Mištauto padovanotus net tris knygos Historia illustrissimae Domus Sapiehanae (1724) egzempliorius (poz. 82). Rankraštiniame kataloge nurodyti tik du egzemplioriai, manytina, kad, katalogą sudarant, vieno egzemplioriaus bibliotekoje jau nebebuvo. Šiandien viena knyga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje, antra – V. Karazino Charkivo nacionalinio universiteto Centrinėje mokslinėje bibliotekoje, trečia – privačioje advokato Jauniaus Gumbio kolekcijoje. Kiekviename egzemplioriuje galima pamatyti beveik identišką įrašą: Collegii & Academiæ Vilnensis Soc: IESU Ao Dni 1724. Dono R P. Antonii Misztołt S. I.
Biblioteka yra sulaukusi dovanų ir iš pačios Vilniaus akademijos spaustuvės. Žinomos dvi jos dovanotos knygos: 1716 m. biblioteką pasiekė jau minėtas Bžostovskio pamokslas Homilia albo Kazanie przy publicznym akcie uroczystosci kanonizacyi S. Piusa V. Papieża (1713), knygos antraštiniame lape įrašyta Collegij Vilnen: S. I dono Typogr: Viln Anno Dni 1716 (poz. 18), ir italų jėzuito Džovanio Baptistos Ferrario (Giovanni Baptista Ferrari, 1584–1655) [Orationes] (1739) su įrašu Coll: Acad: Viln S. I. Ex Liberalitate Typographiæ (poz. 42).
Sudėtingas klajones per kelių savininkų rankas atskleidžia Ohilevičiaus knyga Ecphonemata liturgiey Greckiey (1671, poz. 91). Joje esantys įrašai, liudijantys priklausomybę Vilniaus jėzuitams, yra užjuodinti, tačiau įmanoma perskaityti: Collegii Viln. S. Jesu; Bibliothecæ magnæ. Nežinia, kada ir kaip knyga pateko į garsaus XVIII a. bibliofilo, Lietuvos dominikonų provincijolo Dominyko Sivickio (Dominik Siwicki, m. po 1800) rankas (antraštinio lapo verso pusėje yra jo antspaudas: FR DOMINICUS SIWICKI O. P. Prov: Litv); vėliau knyga atiteko Gardino dominikonų vienuolynui (viršutinio kietviršio vidinėje pusėje priklijuota lipdė: BIBLIOTHECÆ CONVENTUS GRODNENSIS ORDINIS PRÆDICATORUM), o šį uždarius kartu su kitomis bibliotekos knygomis sugrįžo į Vilnių.
Atlikta Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos rankraštiniame XVIII a. kataloge registruotų leidinių identifikacija atskleidžia, kad Vilniaus spaustuvių produkcija bibliotekoje sudarė apie 3 proc. visų bibliotekos knygų. Nustatyta, kad XVIII a. antroje pusėje bibliotekoje buvo 143 pavadinimų leidiniai ir 259 egzemplioriai, išleisti Vilniuje, iš jų išleistų XVI a. – 8 pav., 9 egz., XVII a. – 68 pav., 122 egz., XVIII a. – 67 pav., 128 egzemplioriai. Daugiausia turėta Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių – 130 pav., 246 egz., Karcanų spaustuvės – 4 pav., 4 egz., bazilijonų spaustuvės – 2 pav., 2 egz., taip pat bibliotekoje buvo po vieną knygą, išleistą Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, pranciškonų ir pijorų spaustuvėse. Nenustatyta, kurioje spaustuvėje buvo išspausdinti keturi leidiniai.
Pagal tematiką didžiausią vilnietiškos produkcijos dalį sudarė religinės tematikos leidiniai – 57,5 proc., literatūra – 17,4 proc., kalendoriai – 8,1 proc., retorikos veikalai – 3,9 proc., istorinės tematikos knygos – 3,1 proc., tezės – 2,7 proc., matematikos, geografijos, fizikos, logikos, teisės, kalbotyros veikalai kartu sudėjus – 7,3 procento. Daugiausia turėta lotynų (48,6 proc.) ir lenkų (47,2 proc.) kalbomis išleistų leidinių, kitomis kalbomis – 4,2 procento.
Taigi Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos rankraštinis katalogas yra ypač vertingas šaltinis tiriant XVIII a. Vilniaus universiteto bibliotekos istoriją. Jame įrašyti leidiniai atskleidžia jėzuitų domėjimosi sritis, o išlikusios knygos – knygų patekimo į biblioteką istoriją ir jų klajones po įvairių Europos šalių bibliotekas.
Priedas
XVI–XVII a. lituanika Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje: katalogas = Lithuanica saeculi sexti decimi et septimi decimi ex Bibliotheca Academiae Scientiarum Lithuaniae: catalogus, sudarė = concinnaverunt Daiva Narbutienė, Violeta Radvilienė, Dalia Rauckytė-Bikauskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007.
XVII a. Lietuvos lenkiškos knygos: kontrolinis sąrašas, parengė Marija Ivanovič, Vilnius: BKC, 1998.
Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis: [katalogas], sudarytoja Aušra Racevičienė, vertėja Aušra Simanavičiūtė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018.
Braziūnienė Alma, „Bibliotheca Sapiehana – europinės LDK kultūros veidrodis“, in: Bibliotheca Sapiehana: Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys: katalogas, Vilniaus universitetas; sudarė Aušra Rinkūnaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. VII–XXIV.
Braziūnienė Alma, „Pranciškonų spaustuvės leidiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, in: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2021, t. 10, p. 69–89.
CATALOGUS AUCTORUM Ordine Alphabetico dispositus In Bibliotheca Collegii Academ[ici] Vilnen[sis] S. I. Reperibilium, [Vilnius, 1745–1750].
CATALOGUS LIBRORUM BIBLIOTHECÆ Novitiatûs Viln[en]sis Societatis IESU Confectus Anno D[omi]ni 1748, [Vilnius, 1748].
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy, 1564–1995 = Enciklopedija apie jėzuitus Lenkijos ir Lietuvos žemėse, 1564–1995 = Encyclopaedia of information on the Jesuits on the territories of Poland and Lithuania, 1564–1995, opracował Ludwik Grzebień SJ przy współpracy zespołu jezuitów, Kraków: Wyższa Szkoła Filozoficzno-Pedagogiczna Ignatianum, 2004.
Hoffmann Johann Daniel, De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae cum variis observationibus rem et literariam et typographicam utriusq[ue] gentis aliqua ex parte illustrantibus, Dantisci: apud Georgium Marcum Knochium, 1740.
Janonienė Rūta, Apie XVII a. iliustruotą vadovą po Vilniaus Kalvarijas (https://www.lma.lt/uploads/Apie%20iliustruota%20vadova%20po%20Vilniaus%20Kalvarijas1.pdf).
Janonienė Rūta, „Maldynai“, in: Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų = Sacred Vilnius: Pilgrimage from the Gates of Dawn to the Calvaries: parodos katalogas, 2021 04 20-07 04, Vilnius, sudarytojos Rasa Adomaitienė, Rūta Janonienė, vertėja Irena Jomantienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2021, p. 283–287.
Kaunas Domas, „Lietuviškoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Lietuviškoji knyga. Istorijos metmenys, Vilnius: Vilspa, 1995, p. 30–86.
Kažuro Ina, Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvės veikla 1628–1839 m.: disertacija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
Kažuro Ina, Grigonis Evaldas, „Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos byla“, in: Vetera reducta: parodos katalogas, 2012 11 15 – 2013 06 15 = The exhibition catalogue, 15 November, 2012 – 15 June, 2013, sudarytojai Ina Kažuro, Evaldas Grigonis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 23–31.
Kraszewski Józef Ignacy, Wilno od początków jego do roku 1750, t. IV, Wilno: nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1842.
Liškevičienė Jolita, „Konradas Giotkė – XVII amžiaus pirmosios pusės Vilniaus graveris“, in: Knygotyra, 2010, t. 55, p. 54–79.
Liškevičienė Jolita, Mundus emblematum: XVII a.: Vilniaus spaudinių iliustracijos, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.
Lukšaitė Ingė, Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis–XVII a. pirmas dešimtmetis, Vilnius: Baltos lankos, [1999].
Narbutienė Daiva, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Petrauskienė Irena, Vilniaus akademijos spaustuvė (1575–1773), Vilnius: Mokslas, 1976.
Urbaitytė Rita, „Lietuvos jėzuitų vaidmuo naujienų perdavimo procese XVIII a.“, in: Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas = Jesuits in Lithuania (1608–2008): Life, Work, Heritage, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, p. 219–231.
Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai, 1576–1805 = Издания типографии Вильнюсской академии, 1576–1805: bibliografija, [sudarė] Konstancija Čepienė, Irena Petrauskienė, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1979.
Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai ir vyresniųjų nutarimai, sudarė Eugenija Ulčinaitė ir Algirdas Šidlauskas, iš lotynų kalbos vertė, paaiškinimus ir žodynėlį rengė Eugenija Ulčinaitė, Vilnius: Mokslas, 1987.
Walter Axel Ernst, „Catalogus Auctorum Ordine Alphabetico dispositus in Bibliotheca Collegii Academ[iae] Vilnen[sis] S[ocietatis] J[esu] reperibilium“ – unikalus XVIII a. 2-osios pusės Vilniaus universiteto bibliotekos istorijos šaltinis (https://virtus.mb.vu.lt/lt/apie/).
Wierzbicki Kazimierz Józef, Vita V. P. Ludovici de Bessuy Soc. Jesu ad praxim religiosae perfectioni studentibus, proposita per p. Casimirum Wierzbicki ejusdem Societatis theologum, Vilnae: Typis Academicis Societatis Jesu, 1738.
Zorkienė Brigita, „Pro Suprema Laurea: the Vilnius University Collection of Final Theses (1579–1773)“, in: Theatrum libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe: Collection of Articles, edited by Milda Kvizikevičiūtė, Viktorija Vaitkevičiūtė, translated by „Hesi Group“, Audronė Gerdauskaitė, Élodie Lacroix, Ana Venclovienė, Vilnius: Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, 2022, p. 213–226.
Полоніка XVI–XVIII ст. у фонді Центральної наукової бібліотеки Харківського національного університету імені В. Н. Каразіна: каталог = Polonika XVI–XVIII w. w zbiorach Centralnej Biblioteki Naukowej Charkowskiego Uniwersytetu Narodowego im. W. N. Karazina: katalog, укладач, opracowała Iрина Коношенко, Харків; Краків: Видавництво Ягеллонського університету, 2023.
Summary
Based on the eighteenth-century manuscript catalogue of the Vilnius Jesuit Academy library, the purpose of the article was to investigate what part of the library consisted of the output of the printing houses of Vilnius, to identify the printers of Vilnius whose output the library had and the number of those works, and the themes of books that the Jesuits read.
From approximately 4500 entries in the catalogue, 155 entries were selected in which Vilnius was indicated as the place of publication or identified as such. All the information, including transcribed catalogue entries, identified publications, books belonging to the Vilnius Jesuit Academy library with their provenance marks and the current known location of their storage, is provided separately in the appendix. During the research, 143 titles were identified, and 259 copies were counted. After identifying almost all the printed works selected from the catalogue, it turned out that the library had eight titles (nine copies) printed in the sixteenth century, 68 titles (122 copies) from the seventeenth century, and 67 titles (128 copies) printed in the eighteenth century. Most of them were the output of the Vilnius Academy printing house. Religious texts, comprising polemical, hagiographic, and theological writings, constituted 56 per cent of all printed works, while works on logics, mathematics, geography, and physics made up only 7.7 per cent. Various calendars started to be printed in the second half of the eighteenth century and became very popular. The largest number of works printed in Vilnius were in Latin (48.6 per cent) and Polish (47.2 per cent); works in French, German, Lithuanian, Latvian, and other languages accounted for 4.2 per cent.
The inscriptions in the books reveal that the Jesuits not only bought books but also received them as gifts. Not only famous patrons but also the authors such as Maciej Miłuński, Jan Zrzelski, Antonius Aloysius Misztołt donated books to the library. The Vilnius Academy printing house also donated several books.
Thus, the manuscript catalogue of the Vilnius Jesuit Academy library is a particularly valuable source for researching the history of the Vilnius University library in the eighteenth century. The printed works recorded in it point to the Jesuits’ areas of interest, and the surviving books reveal the history of books entering the library and their wanderings through the libraries of various European countries.
Keywords: manuscript catalogue of the Vilnius Jesuit Academy library; output of the Vilnius Academy printing house; sixteenth-eighteenth-century works printed in Vilnius.
1 Johann Daniel Hoffmann, De typographiis earumque initiis et incrementis in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae cum variis observationibus rem et literariam et typographicam utriusq[ue] gentis aliqua ex parte illustrantibus, Dantisci: apud Georgium Marcum Knochium, 1740, p. 42–45.
2 Józef Ignacy Kraszewski, Wilno od początków jego do roku 1750, t. IV, Wilno: nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1842, p. 61–70.
3 Ibid., p. 113–365.
4 Irena Petrauskienė, Vilniaus akademijos spaustuvė (1575–1773), Vilnius: Mokslas, 1976.
5 Ingė Lukšaitė, Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis–XVII a. pirmas dešimtmetis, Vilnius: Baltos lankos, [1999], p. 447–462.
6 Domas Kaunas, „Lietuviškoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Lietuviškoji knyga. Istorijos metmenys, Vilnius: Vilspa, 1995, p. 30–86.
7 Daiva Narbutienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
8 Ina Kažuro, Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvės veikla 1628–1839 m.: disertacija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019; Alma Braziūnienė, „Pranciškonų spaustuvės leidiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, in: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, t. 10, 2021, p. 69–89.
9 Axel Ernst Walter, „Catalogus Auctorum Ordine Alphabetico dispositus in Bibliotheca Collegii Academ[iae] Vilnen[sis] S[ocietatis] J[esu] reperibilium“ – unikalus XVIII a. 2-osios pusės Vilniaus universiteto bibliotekos istorijos šaltinis (https://virtus.mb.vu.lt/lt/apie/).
10 CATALOGUS AUCTORUM Ordine Alphabetico dispositus In Bibliotheca Collegii Academ[ici] Vilnen[sis] S. I. Reperibilium, [Vilnius, 1745–1750]; VUB RS, F2-DC8. Skaitmeninė rankraščio versija ir sukurta duomenų bazė pasiekiama internetu: https://virtus.mb.vu.lt/. Čia galima lygiagrečiai matyti tiek rankraštinio katalogo skaitmeninį vaizdą, tiek transkribuotą tekstą. Paspaudus transkribuoto teksto eilutę, atsiskleidžia informacija apie autorių, kūrinio pavadinimą, leidimo vietą, galima atlikti paiešką, taip pat sudaryta abėcėlinė rodyklė pagal autorių, kūrinio pavadinimą, leidimo vietą, metus ir knygos vietą lentynoje.
11 Šis skaičius preliminarus. Po katalogo sudarymo į jį buvo įrašomi nauji, biblioteką papildę leidiniai, dažnai nenurodant egzempliorių skaičiaus.
12 Už suteiktą informaciją apie knygas su Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos provenienciniais ženklais dėkoju Viktorijai Vaitkevičiūtei, Agnei Zemkajutei, Dariui Antanavičiui, Stanisławui Siess-Krzyszkowskiui.
13 Ina Kažuro, Evaldas Grigonis, „Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos byla“, in: Vetera reducta: parodos katalogas, 2012 11 15 – 2013 06 15 = The exhibition catalogue, 15 November, 2012 – 15 June, 2013, sudarytojai Ina Kažuro, Evaldas Grigonis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 29.
14 Irena Petrauskienė, Vilniaus akademijos spaustuvė (1575–1773), Vilnius: Mokslas, 1976, p. 175–179.
15 Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai ir vyresniųjų nutarimai, sudarė Eugenija Ulčinaitė ir Algirdas Šidlauskas, iš lotynų kalbos vertė, paaiškinimus ir žodynėlį rengė Eugenija Ulčinaitė, Vilnius: Mokslas, 1987, p. 259.
16 Preliminariais duomenimis Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 40 šio leidinio egzempliorių. Kai kuriuose iš jų esama paties Milunskio autografų (čia ir toliau įrašai pateikiami taip, kaip užrašyta knygose), pavyzdžiui, Oršos jėzuitų kolegijai (įrašas: Collegio Orsensi SJ d d. Author; IV 20671(8)), Daugpilio jėzuitų rezidencijos vyresniajam (įrašas: R Pri Superiori Residentiæ Düneburgensis S.J offert Author; IV 20671(13)), Nesvyžiaus Šv. Kryžiaus kongregacijos benediktinų ordino priorui Placidui Volskiui (įrašas: Reuerendißimo Dño. D. Placido Wolski Priori Nesuisiensi ad S. Crucem Congreg: Caßinen Ordin: S. Benedicti Author d. d.; IV 20671(17)), Antakalnio šv. Augustino regulos kanauninkų prepozitui (įrašas: Perillustri ac Reuerendißimo Dño Præposito Canonicor. Regul: S Augustini Antecolens. Offert Author; IV 20671(19)).
17 Daugiau apie tai žr. poskyryje „Provenienciniai XVII–XVIII a. ženklai knygose“.
18 Vilnių ne kartą siaubė gaisrai (1610, 1737, 1748, 1749), kai sudegė ne tik daugelio miestiečių namai, bet ir įvairių konfesijų pastatai, taip pat bibliotekos. Jėzuitų jie irgi neaplenkė.
19 CATALOGUS LIBRORUM BIBLIOTHECÆ Novitiatûs Viln[en]sis Societatis IESU Confectus Anno D[omi]ni 1748, [Vilnius, 1748]; VUB RS, F1-C47. [174] p.
20 [L]ibrisq[ue] aliquot centenis tu[m] ex Typographijs Viln[en]si, Brunsberg[en]si Varsaviensi (ibid.).
21 Ibid., p. [131]: Reguły Polski SJ Viln. 1682. - Var. - 24. - 10.
22 Ibid., p. [91]: Statut. WX LL. Viln. 1744 - fol - Gris - 1.
23 Daiva Narbutienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a., Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 126.
24 Ibid., p. 126.
25 XVII a. Lietuvos lenkiškos knygos: kontrolinis sąrašas, parengė Marija Ivanovič, Vilnius: BKC, 1998, p. 59, poz. 173; Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai, 1576–1805 = Издания типографии Вильнюсской академии, 1576–1805: bibliografija, [sudarė] Konstancija Čepienė, Irena Petrauskienė, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1979, p. 62, poz. 352.
26 Rūta Janonienė, „Maldynai“, in: Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų = Sacred Vilnius: Pilgrimage from the Gates of Dawn to the Calvaries: parodos katalogas, 2021 04 20-07 04, Vilnius, sudarytojos Rasa Adomaitienė, Rūta Janonienė, vertėja Irena Jomantienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2021, p. 283.
27 Rūta Janonienė, Apie XVII a. iliustruotą vadovą po Vilniaus Kalvarijas, p. 3 (https://www.lma.lt/uploads/Apie%20iliustruota%20vadova%20po%20Vilniaus%20Kalvarijas1.pdf).
28 Ibid., p. 3.
29 CATALOGUS LIBRORUM BIBLIOTHECÆ Novitiatûs Viln[en]sis Societatis IESU Confectus Anno D[omi]ni 1748. [Vilnius, 1748], p. [139]: Vita. P de Bessuy P. Wierzbicki. Viln. 1738 - Var - 4 - 62.
30 Ibid., p. [162]: Vita P. De Bessuy. P. Wierzbicki. Viln. A. 1738. - Var. - 4to - 27.
31 Už pateiktą informaciją dėkoju kolegei Brigitai Zorkienei.
32 Kazimierz Józef Wierzbicki, Vita V. P. Ludovici de Bessuy Soc. Jesu ad praxim religiosae perfectioni studentibus, proposita per p. Casimirum Wierzbicki ejusdem Societatis theologum, Vilnae: Typis Academicis Societatis Jesu, 1738, p. 135.
33 Dum audirem Łukiscis aviculas in arboribus pulchrè cantantes, & simul ranas in palude coaxantes, cognovi, quòd quævis creatura laudat DEUM, quævis suô modô, sicut scit & potest. Laudant Angeli, laudant Beati, laudant homines justi in terra, laudant etiam peccatores, illi sicut alaudæ in sublimi collocatæ cantant pulcherrimo corde & ore Gloriam Domino, isti luto immersi & terrenis cupiditatibus coaxant tantùm, utraq[ue] tamen, alauda scilicet & rana, tua est mi DEUS creatura, tu utramq[ue] fecisti, te utraq[ue] licèt diversimode laudat. Et ego misera sum rana Domine, nescio cantare, nescio te ita sicut Angeli & Beati laudare, clamabo tamen sicut scio, & vocem meam Sanctorum tuorum melodiæ conjungens dicam ex toto corde meo: Sanctus, Sanctus, Sanctus &c. Bonus est Dominus et laudabilis nimis, amabilis quoq[ue] et desiderabilis, ipsi benedicam in omni tempore, semper laus ejus in ore meo &c. (ibid., p. 321–322).
34 Rita Urbaitytė, „Lietuvos jėzuitų vaidmuo naujienų perdavimo procese XVIII a.“, in: Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas = Jesuits in Lithuania (1608–2008): Life, Work, Heritage, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, p. 227.
35 Ibid., p. 229.
36 Brigita Zorkienė, „Pro Suprema Laurea: the Vilnius University Collection of Final Theses (1579–1773)“, in: Theatrum libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe: Collection of Articles, edited by Milda Kvizikevičiūtė, Viktorija Vaitkevičiūtė, Audronė Gerdauskaitė, translated by „Hesi Group“, Élodie Lacroix, Ana Venclovienė, Vilnius: Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, 2022, p. 220.
37 Kiekvieną graviūrą yra detaliai išanalizavusi Jolita Liškevičienė, žr. Jolita Liškevičienė, Mundus emblematum: XVII a.: Vilniaus spaudinių iliustracijos, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 160–164.
38 Jolita Liškevičienė, „Konradas Giotkė – XVII amžiaus pirmosios pusės Vilniaus graveris“, in: Knygotyra, 2010, t. 55, p. 70.
39 Alma Braziūnienė, „Bibliotheca Sapiehana – europinės LDK kultūros veidrodis“, in: Bibliotheca Sapiehana: Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys: katalogas, Vilniaus universitetas, sudarė Aušra Rinkūnaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. XVII.