Senoji Lietuvos literatūra, 57, 2024, p. 197–220
ISSN 1822-3656 / eISSN 2783-6800
DOI: https://doi.org/10.51554/SLL.24.57.06

Simono Daukanto nebaigto antrojo dainų pėdelio pluoštų ortografija ir datavimas

Giedrius Subačius

Lietuvos istorijos institutas, Vilnius
https://ror.org/052hz8t89
University of Illinois at Chicago
https://ror.org/02mpq6x41
subacius@uic.edu
https://orcid.org/0000-0002-6534-1223

Anotacija. Straipsnyje visų pirma analizuojami dainų rankraščiai, Simono Daukanto rašyti taip ir nepabaigtam rengti dainų pėdeliui, – vadinamieji XXIV, XXX ir XXXI dainų pluoštai. Grafochronologijos metodu pagal ortografijos ypatybes nustatomas tikėtinas tekstų rašymo laikas. Viena iš dainų rašyta dar Daukanto gyvenimo Sankt Peterburge pabaigos laikotarpiu (...–1850), kelios dainos – Varnių laikotarpiu (1850–1855) ir didžiuma – Kálnėnuose (1859–1861). Paskutiniais Daukanto gyvenimo metais Papilėje (1861–1864) turbūt rašyta viena daina ir taisyta anksčiau rašytų dainų rašyba. Kálnėnų laikotarpiui taip pat skirtinas Daukanto pasidarytas Simono Stanevičiaus žemaičių dainų rinkinio (1829) nuorašas.

Reikšminiai žodžiai: lietuvių liaudies dainos; Simonas Daukantas; lietuvių kalbos ortografijos istorija; grafochronologija; datavimas pagal rašybą.

Received: 29/04/2024. Accepted: 31/05/2024.

Copyright © 2024 Giedrius Subačius. Published by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Bibliografas ir knygotyrininkas Vytautas Jurgutis, tyrinėjęs Daukanto dainų rankraščius, skyrė dvi ryškias jų grupes: dainos, patekusios į spausdintą Dainių žemaičių leidinį (DAJNES Żiamajtiû pagał Ƶôdiû Dajnĩnikû ĩszraszytas, Petropĩlie: Spaudinie pas C. Kray, 1846), t. y. į pirmąjį Daukanto Dainių pėdelį, ir dainos, surinktos vėliau, jau po 1846 m., bet likusios nepaskelbtos. Jurgutis skyrė tris didelius pluoštus, rašytus Daukanto ranka ir rengtus antrajam pėdeliui:

Kad jis ir toliau ruošė skelbti dainas, įrodo išlikę Daukanto rinkinyje trys jo ranka rašyti dainų pluoštai: XXIV, XXX ir XXXI. Pirmas jų (XXIV) yra Daukanto po 1846 m. redaguotų dainų juodraščiai, o du kiti (XXX ir XXXI) – paruošti ir švariai perrašyti „Dainių žemaičių“ tęsiniai, nauji „pėdeliai“, kurių Daukantas nebegalėjo išleisti.¹

Jurgučio įžvalgoms reikia pritarti: tie trys pluoštai yra susiję, jie buvo rengti po 1846 m. naujam leidiniui, kurio taip ir neatsirado. Taip pat akivaizdu, kad XXIV pluoštas kažkiek ankstesnis už kitus du XXX ir XXXI, nes į pastaruosius kopijuota iš XXIV.

Straipsniu pagal kintančią Daukanto rašybą grafochronologijos metodu siekiama patikslinti šių dainų, greičiausiai buvusių numatytų antrajam dainių pėdeliui (rinkiniui), rašymo ir redagavimo laiką bei vietą. Taip pat analizuojamas Daukanto ranka darytas Simono Stanevičiaus dainų spaudinio nuorašas.

1. XXIV PLUOŠTAS

XXIV Daukanto dainų pluoštas, prasidedantis daina „Senų dienų raginamoji“ („Senû dienu raginamoja“; LNMMB RS: f. 110 – 23) yra rašytas ant nevienodo popieriaus. Didžiuma lapų l. 2r–29v sąsiuvinio formato (22,7 × 18,2 cm), be vandenženklių, lygaus, ne rankų darbo, o fabrikinio popieriaus; l. 30r–31v popierius yra rankų darbo, 23,0 × 17,5, 18,7 cm, – tai kairė buvusio didelio lieto lapo pusė, matomas gaminimo metų „184?“ vandenženklio fragmentas dešinėje apačioje; l. 32r–33v popierius vėl lygus, fabrikinis, 22,1 × 13,5, 12,8 cm, be gamintojo ženklų; l. 33r–33v jau rankų darbo, 22,2 × 14,6, 13,0 cm, matyti buvusio vandenženklio fragmentas (kryžius išlikusiame stačiakampio kampe).

Daukanto XXIV pluoštą Jurgutis pristatė taip:

XXIV pluoštas (Daukanto juodraščiai) yra glaudžiai susijęs su minėtais XXX ir XXXI pluoštais. Perrašęs suredaguotas dainas iš XXIV pluošto į XXX arba XXXI pluoštą, Daukantas perrašytus tekstus juodraštyje perbraukdavo. Lygindami tuos tris pluoštus, matome, kad perbrauktų tekstų XXIV pluošte yra gerokai daugiau, negu dainų XXX ir XXXI pluoštuose. Vadinasi, Daukantas buvo paruošęs dar bent vieną švariai perrašytą rinkinėlį, kuris neišliko.

Juodraštinis XXIV pluoštas irgi išliko ne visas. [...] atskiri pluošteliai ir tekstai juose buvo pirmiau sunumeruoti paties Daukanto. Iš tos Daukanto numeracijos matyti, kad yra išlikę tik šie atskiri pluošteliai ir tekstai: 6 (su tekstais 29–31 ir teksto 32 pradžia), 9–13 (su teksto 37 pabaiga, pilnais tekstais 38–69 ir teksto 70 pradžia), be to, Daukanto nenumeruotas pluoštelis su teksto 72 pabaiga, tekstu 73 (nebaigtu) bei keliais kitais Daukanto nenumeruotais tekstais (mėlynu pieštuku: tekstai 41–44 ir minėtieji trys atskiri lapai). Taigi, aplanke nėra bent aštuonių pluoštelių (1–5, 7–8 ir 14), kuriuose, pagal Daukanto numeraciją, turėjo būti pilni 33 dainų tekstai, dviejų dainų pabaiga ir vieno teksto pradžia.²

Komentaruose, parengtuose su folkloriste ir dainotyrininke Brone Kazlauskiene, Jurgutis taip pat atkreipė dėmesį, kad XXIV pluoštas ne visai visas skirtas dainoms, ten yra ir „57 p. – vėjo krypčių pavadinimai (su pasaulio šalių brėžinėliais), žodyno nuotrupos, vienas priežodis“³. Dabar pieštuku sužymėti XXIV pluošto lapai, todėl ir čia bus cituojami lapai (minimas p. 57 dabar yra l. 30r). Šio rinkinio pabaigoje yra ne tuo pačiu laiku kaip pagrindinės dainos rašytų tekstų, todėl prasminga atskirai analizuoti jų rašybą.

1 pav. Daukanto dainų pluošto XXIV pradžia l. 2r: „Senų dienų raginamoji“; LNMMB RS: f. 110 – 23

1.1. L. 2r–29r. RAŠYBA

Tipiškos Žemaitijos periodo ypatybės: neberašoma *<ĩ> (nei *<-tĩ>, nei *<-ĩj>), vartojama <ů>, daugiausia galūnėse žymima <ù>. Pavyzdžiui (XXIV):

inf. <-ti>: karkti 5r; wergti 5r; gywenti 5v (bet ir trumpinta pawiesziet’ 16r; pamyliet’ 16r);

<ů>: Důs 3v; důs 3v; Důs 3v; łůma 4v; użdůd 4v; Tů 5r; důnas 5r; nůmone 5r (bet ir: pagouda 13v);

<ù>: Dirbù 4v; żmogùs 4v; sù prakajtù arù 5r; kartù gułù 5r; pùsplikis 5r (išimtis: Kórs 14v).

Kitų Daukanto rankraščių, pavyzdžiui, Pasakojimo apie veikalus lietuvių tautos senovėje (Pasakojimas apej Wejkałus Letuwiû tautos senowie; VUB RS: f. 1 – F 171) ar Pastabų dėl Nesselmanno žodyno (LLTI BR: f. 1 – SD 19) ir kai kurių kitų tyrimas parodė, kad gyvendamas Kuršo gubernijoje Svirlaukyje (1855–1859) ir vėliau Lauryno Vambuto dvarelyje Kálnėnuose prie Telšių⁴ (1859–1861) bei pas kunigą Ignotą Vaišvilą Papilėje (1861–1864) Daukantas modifikavo bent penkias svarbias savo ortografijos ypatybes (žr. 1 lentelę)⁵. Pagal tai, ar rašytas pasirinktas senesnis, ar naujesnis variantas, galima tiksliau nustatyti dainų rašymo (redagavimo) laiką ir vietą.

1 lentelė. Penkios Svirlaukyje, Kálnėnuose ir Papilėje modifikuotos Daukanto ortografijos ypatybės

Tuo laiku modifikuotos Daukanto ypatybės XXIV pluošte išsidėsčiusios taip:

<-ia> praet. 3: iszgieria 2r; Pasakia 5r; nuweżia 5r; Paklausia 8v; atneszia 19v; Neatsakia 21r; Iszłaużia 28r;

<-ja> praet. 3: siedieja 6v; żydieja 6v; zydieja 6v; iszeja 8r; Dumoja 10r(2×); tekieja 10r(2×); riedieja → riadeja 10r(2×); skrajoja 12v; wiloja 12v; wajkscioja 12v(2×); wiloja 12v; wajkscioja 12v; Atjoja 12v; pazadieja 13r; Prasidieja 13v; użlija 13v; kalbieja 15r; riedeja 15r; żydieja 15r; kalbieja 15v; riedie → riedeja 15rv żydieja 15v; mirgieja 15v; blizgieja 15v; ateja 16r; daeja 16r; ussikłoja 16v; miegoja 16v; ussikłoja 17r; miegoja 17r; raudoja 17r, 17v; atjoja 19v; ne milieja 22r; nemilieja 22r; milieja 22r; garbawoja 22r; palidieja 22v; joja 24r; wiloja 24r; bałnoja 24r; raudoja 24r; lidieja 24v; Atjoja 28v (išimtis: Atejo 3v);

<-j’> apostrofas iness. sg. (f.): rankoj’ 2r; Nedieloj’ 5r; szaltiej’ 5r; Wiltiej’ 5v; szaliej’ 6r; jaunybiej’ 6v; trobeliej’ → [v.] griczeliej’ 6v; łaukieliej’ 9r; sodzioj’ 12v(2×); sawiej’ 14v; sodneliej’ 15r; gireliej’ 15v; waloj’ 15v; swirneliej’ 16r; łankoj’ 23v, 24r; panystiej’ 31v (bet ir be apostrofo: galweliej 7r; taip pat galūnė <-ie>: prastoie 6v; głoboie 18v; Swetimoie szalelie 26r(2×), 26v(3×); kertie 29r);

<Rig->: Rigą 5r(3×);

<an> [ą] ne galūnėse: kansnia 5r; ranstajs 5r; anżůlelis 25r (bet ir <ą>: sątartes 9r; żąsys 12r ir net <ů>: drůsej 14v; ůżůlelis 15v).

2 pav. Daukanto dainų pluošto XXIV l. 6v su formomis: praet. 3 <-ja> (siedieja 21 eil.; żydieja 22 eil.; zydieja 23 eil.); <-j’> (jaunybiej’ 5 eil.; trobeliej’ → [v.] griczeliej’ 19 eil.) ir <-ie> (prastoie 19 eil.); LNMMB RS: f. 110 – 23

Didžiuma ypatybių naujesnės: <-ja> praet. 3, <an> [ą] ne galūnėje ir <Rig->. Vis dėlto pasitaikė ir senesnių. Greta naujesnės <an> [ą] ne galūnėse rašyta ir senesnė <ą> [ą] sątartes; żąsys bei Daukanto šnektos <ů> drůsej; ůżůlelis. Tik išimtinis <-jo> praet. 3 Atejo. Senoji apostrofinė iness. sg. (f.) galūnė <-j’> vis dėlto dominavo, apostrofas rašytas gana nuosekliai (išimtys daug retesnės).

Naujesnės ypatybės <-ja> praet. 3, <an> [ą] ne galūnėje ir <Rig-> orientuotų į laiką po Svirlaukio, ne ankstesnį kaip 1859 metus. Tokį datavimą, regis, gali kvestionuoti ankstesnės iness. sg. (f.) formos su apostrofais. Bet galbūt Daukantui atrodė būtent dainose pasitaikiusias trumpesnes formas netinkant ilginti vienu skiemenimi vietoj apostrofo, dėl to gal būtų iręs dainos ritmas? Galima įtarti, kad dainose Daukantas nebuvo likęs skubėti keisti apostrofinių formų. Vis dėlto ir <an> / <ą> [ą] varijavimas ne galūnėse galbūt liudija, kad Daukantas dar nebuvo tvirtai praktiškai įvaldęs savo naujų apsisprendimų (istorinis [ą] balsis ne galūnėse juk gana retas). Visa tai irgi sugestijuoja, kad pakeitimai XXIV pluošto rašyboje galėjo būti įvykę ne taip seniai, iš dalies dar vykstantys. Tokiu atveju tikėtiniausia būtų pagrindinių l. 2r–29r XXIV pluošto dainų rašymą sieti su Daukanto gyvenimo laikotarpiu Kálnėnuose apie 1859–1861 metus.

1.2. L. 30r–33v. RAŠYBA

Toliau sudėti juodraštiniai XXIV pluošto 30r–33v lapeliai, jie, regis, ankstesni.

1) L. 30r pradžioje yra ketureilis „Dėl tos vienos nakties“ („Dieł tos wienos nakties“), kuriame esama inf. su <-ti> (kłausyti) ir praet. 3 forma <-jo> (Nerejkiejo). Atrodo, kad tokios formos geriausiai dera su Daukanto Varnių periodo 1850–1855 m. rašyba.

2) Tame pačiame l. 30r yra nupiešti du apskritimai su vėjų kryptimis ir pavadinimais (Saksinis, Jurinis, Sominis ir kt.). Toliau dar vis tame pačiame l. 30r surašyti žodžiai Elgietojas ubogi, Elgietauti ubagauti ir semantiškai su jais sieti keli kiti žodžiai. Tarp atskirų pasižymėtų žodžių yra inf. formų su <-ti> boginti; imanyti. Ir dar visai nuošaliai pakraštyje, tarsi vėliau prirašyta patarlė „Kùr źąsis gerti gaun ten ir lek“ su <ą> [ą] źąsis (žr. 3 pav.). Tai irgi gerai dera su Varnių laikotarpio rašyba.

3 pav. Daukanto dainų pluošto XXIV l. 30r (turbūt Varnių periodo 1850–1855 m.); LNMMB RS: f. 110 – 23

3) L. 30v–31v surašyti, atrodo, vieno laiko trijų dainų tekstai. Juose nedaug medžiagos, kuri leistų tiksliau datuoti. Inf. galūnė <-ti> słaugyti 30v; nukaroti 31v; priwajtoti 31v. Praet. 3 galūnės dar ne tik ne <-ja> (nebejo 31v), bet net ne <-ia>: prasze 31r; Jeme 31v; jemę 31v; jemę 31v. Taip pat apostrofas iness. sg. f. – panystiej’ 31v. Ši ypatybių visuma irgi labiausiai orientuoja į Varnių laikotarpį.

4) L. 32r–32v. Viename puslapyje yra daina apie žvirblį „Vienas dainuoja“ („Wiens dajniů“), kitame – tik lenkiškas įvairių vyno rūšių kainininkas ir bažnytinis terminas Ƶegnone łajminima.

Galimą dainos apie žvirblį rašymo laiką leidžia vertinti tik keletas praet. 3 galūnės pavyzdžių l. 32r: negalieje; skaudieję → skaudiejo; sopiejo. Daukantas dar svyravo, rašyti <-je, -ję> variantus ar <-jo>. Formos <-jo> įsivedimas jau buvo įvykęs Sankt Peterburgo laikotarpio pabaigoje, tačiau ankstesnė forma <-ję> (ar <-je>) praslysdavo ir vėliau, Varniuose, pvz., XXIII dainų pluošte (ƵŁ). Tikrumo nėra, bet, regis, tikėtiniausia, jog rašyta Varniuose.

5) L. 33r. Dainoje „Juo retai sėjau“ („Jou retaj siejau“) dažniausiai vartojamas būsimasis laikas, nėra praet. 3 formų (išskyrus buwa). Parašoma ir <ou> (Jou (2×) ‘juo’), ir <ů> (Jů; Tolymůjuj; důsiu). Galūnėse nematyti *<ù> (pinsiu; pardiewiesiu; pinsiu → skinsiu; nesziu; nusiuntinsiu; trūksta diakritinės *<û> gen. pl. galūnėse (Jsz paszakeliu; Margu plunksnelu; mejlingu zodelu). Tokios ypatybės neleidžia tiksliau datuoti teksto. Daugelio diakritikų trūkumas orientuotų į galbūt labai vėlyvą laiką. Ir Daukanto ranka jau neatrodo tvirta. Tikėtiniausia atrodytų l. 33r sieti su kažkuriuo laikotarpiu po Varnių, galbūt net vėliausiu Papilėje.

6) L. 33v. Kita lapo pusė su daina „Mūsų susiedeliui vargas yra“ („musu susiedeluj wargas yra“) atrodo rašyta gerokai anksčiau. Plg. formas su <ąn> (rąnko), inf. greičiausiai <-tĩ>, nors <ĩ> diakritikas ne visai aiškus (pazadietĩ), <ó> [ọ] (kór; Tór; nepažymėtu graviu sosiedej). Inf. <-tĩ> su diakritiku dar šiek tiek rašyta Varnių periodo pradžioje, bet tuoj liautasi. Mažajame lenkų–lietuvių kalbų žodyne (LLTI BR: f. 1 – SD 13) Daukantas dar rašė <ąn>, bet netrukus nosinius diakritikus ten ėmė nubraukinėti. Diakritinės <ó> Žemaitijoje Daukantas jau nevartojo. Tad dainą „Mūsų susiedeliui vargas yra“ XXIV l. 33v tikėtiniausia datuoti Sankt Peterburgo laikotarpio pabaiga (...–1850).

4 pav. Daukanto dainų pluošto XXIV l. 33v (turbūt Sankt Peterburgo laikotarpio pabaiga prieš 1850 m.); LNMMB RS: f. 110 – 23

Apibendrintai galima pastebėti, kad šiuose l. 30r–33v beveik niekur nėra diakritinės <ĩ> (vienintelė išimtis l. 33v šiek tiek abejotina). Toji raidė pradingo pačioje Varnių periodo pradžioje, tad XXIV dainų pluoštą labiausiai galima sieti su Žemaitijos periodu (Sankt Peterburgo pabaigos išimtis l. 33v): l. 30r–32v su Varniais; l. 2r–29r su Kálnėnais 1859–1861 m.; l. 33r su Papile (?) 1861–1864 metais.

2. XXX PLUOŠTAS

Daukanto ranka į XXX pluoštą surašyta 18 dainų, pirmoji yra „Raginamoji dainė“ („Raginamoie Dajnia“; LNMMB RS: f. 110 – 29; žr. 5 pav.), in folio formato lakštuose (36,7 × 22,5 cm), popierius ne rankų darbo, fabrikinis, be vandenženklių. Šį pluoštą Jurgutis ir Kazlauskienė pristatė taip:

14 susiūtų lapų pluoštas (p. 26–28 tušti). Abiejuose puslapių šonuose pieštuku atribotos plačios paraštės. Pirmo puslapio viršuj, kairiajame kampe, vėlesnis įrašas: ,,Fol. I“ ir dešinėje – ,,6 laiszkai; 18 dainu... vidi. M.“ (M. – gal J. Mikšas, nuo 1885 m. ,,Aušros“ redaktorius ir vienas iš Tilžės „Birutės“ draugijos steigėjų) ir „Birutės“ draugijos antspaudas. Tuščiame 28-me puslapyje ta pačia ranka įrašas: „Byrutei“ paveda Auszros rēdystē“ ir vėl antspaudas. Tai rodo, kad šis pluoštas, prieš patekdamas į LMD Vilniuje, yra buvęs „Aušros“ redakcijoje ir „Birutės“ draugijoje. Jame 18 dainų, tvarkingai surašytų S. D. ranka. Kai kurių puslapių apačioje (po teksto, kur buvo laisvos vietos) S. D. įrašė paaiškinimų, nusitęsiančių per kelis puslapius. Šie prierašai vėlesni už dainas, kitu, labiau išblukusiu rašalu. Numeracija 1–18 S. D. ranka ir vėliau, violetiniu rašalu, tais pačiais numeriais kita ranka. Surašytas į šį pluoštą dainas S. D. parinko iš kitų savo turėtų pluoštų, ypač iš tų, kuriuos gavo po 1846 m. Yra tekstų, perrašytų iš juodraščių pluošto SD XXIV. Yra ir tokių dainų, kurių užrašymų kituose S. D. rankraščiuose nėra (arba neišliko). Šis pluoštas – tai naujas, po 1846 m. sudarytas ir parengtas spaudai DDŽ „pėdelis“.⁶

Ignotas Vaišvila yra minėjęs, kad „Daukanto surinktas dainas ir kitus rankraszczius, pas manę užsilikusius, atidaviau Dr. Ant. Buivydžiui, kurs žadējo juos atspaudįti“⁷. Greičiausiai šitas XXX pluoštas, likęs tarp Daukanto rankraščių Papilėje, ir buvo Vaišvilos perduotas tam daktarui Buivydžiui, paskui pateko ir į Aušros redakciją, ir į Birutės draugiją.

5 pav. XXX dainų pluošto l. 1r: pradinis puslapis, prasidedantis daina „Raginamoji dainė“; išnaša rašyta vėliau už dainų tekstus; LNMMB RS: f. 110 – 29

XXX dainų pluošto tekstus pagal rašymo laiką galima perskirti į dvi dalis: ankstesni yra patys dainų tekstai (ir viena išnaša l. 3v), vėlesni – didžiuma išnašų tekstų (l. 1r; 1v; 5v; 7r; 7v; 11v).

2.1. DAINŲ RAŠYBA

Tipiškos posanktpeterburgiškos rašybos ypatybės matyti ir šiose dainose: nėra *<ĩ>, *<-tĩ>, *<ĩj>, rašoma <-ti>, <ů>, kartais <ù>. Pavyzdžiui:

inf. <-ti>: daryti 1r; gejsti 2r; wargti 7v (bet ir trumpinta dirbt’ 7v);

<ů>: dajniů 1r; důti 1v; szuků 12v; dajniůsiu 12v (taip pat kou ‘kuo’ 11v);

<ù>: Kialù 2v; Tankiù szuwiù 4v; płaukù 7v; sù 8r; kremtù 8r; Neużkwietù 8v; Ne sodinù 8v; Bałtù cukrelù 12v; Ƶalù winelù 12v; pùren 12v.

Kaitaliotos ypatybės (prieš dar vėlesnį taisymą – apie jį žr. toliau, 2.3 poskyrį):

<-ia> praet. 3: iszmetia 4r; iszgieria 1r(2×); iszaudia 3v; isskalbia 3v; surajżia 3v; Pasakia 8r; pakłausia 10r; iszaudia 11v; sułaużia 11v(2×); sutraukia 11v; sudaużia 11v; nesłaugia 12r; nekłausia 12r(2×);

<-ja> praet. 3: Jszjoja 10v; Ieja 10v; ièja 12r; iszeja 12r(2×); giedoja 12v; raudoja 12v;

<-j’> apostrofas iness. sg. (f.): rankoj’ 1r(2×); draugistiej’ 2r; Paeżeriej’ 5r; girioj’ 5r; kialiej’ 7v; Nedieloj’ 7v; sodzioj’ 8v; pirmoj’ wietoj’ 8v; Tamsioj’ girioj’ 9r; girioj’ 9r (ir be apostrofo wietoj 11r; taip pat <-je>: Wiltieje 8v);

<Rig->: Rigą 7v, 8r (bet ir <Ring->: Ringą 8r);

<an> [ą] ne galūnėse: kansnia 8r; ranstajs 8r;

<Lietuw->: Lietwiszkaj → [v.] Lietuwiszkaj 3v.

Kaip ir XXIV pluošte, čia, XXX, vyravo naujesnės formos <-ja> praet. 3, <an> [ą] ne galūnėse ir <Rig->, sugestijuojančios laikotarpį po Svirlaukio. Kaip ir XXIV pluošte, vyravo senoji apostrofinė iness. sg. f. galūnė <-j’> (galbūt ypač dėl dainų eilučių ritmo, skiemenų skaičiaus išlaikymo). Pasitaikė ir ankstesnė forma <Lietuw->. Regis, tikėtiniausia, kad pagrindiniai XXIV (l. 2r–29r) ir XXX (l. 1r–12v) pluoštų dainų tekstai rašyti vienas po kito su maža pertrauka Kálnėnuose 1859–1861 metais.

2.2. IŠNAŠŲ RAŠYBA

Kelios išnašos rašytos aiškiai vėliau. Daukantas ilgu brūkšniu atsirėžė vietos, likusios neprirašytos l. 1r, 1v, 5v, 7r, 7v, 11v, ir surašė į ją savo komentarus. Jų rašalas daug šviesesnis, tiesiog blyškus. Tose išnašose jau atsirado ir naujesnės Daukanto raiškõs be apostrofų iness. sg. (f.) galūnėje bei kamienas <Letuw-> su <e>, pvz.:

<-ie> be apostrofo iness. sg. (f.): Ƶiłoie senowie 1r; garsioie [...] potoie 1r; atskajdoie 1r; Warszuwoie 1r; pradioie 1v; senowie 5r; auksztoie ir żiamoie Letuwoie 5r; żiłoie senowie 5v; szioie pasaulie 5v; parakwijoie 5v; wietoie 6r; kałboie 6v; daugioie 6v; wietoie 7r; Postylie 7r; wietoie 7v;

<Letuw->: Letuwej 1r; Letuwos 1r(2×); Letuwoie 5r; Letuwej 5v; Letuwiu 6v; Letuwiszkaj 11v.

Pats Daukantas vienoje išnašoje yra minėjęs Kálnėnus – „Jsztisos dajnios niekur negaliejau rasti Telszû parakwijoie Kalnienuse“ (l. 5v; žr. 6 pav.). Daukantas sako ieškojęs Kálnėnuose konkrečios dainos. Greičiausiai ir patį dainų sąrašą rašė ten, Vambuto dvarelyje. Tačiau išnašų ortografija vėlesnė nei pačių dainų. Daukantas formulavo taip, tarsi būtų išieškojęs visus Kálnėnus ir ieškojimas ten buvęs baigtas. Tai galėtų reikšti, kad išnašos prirašytos jau išvykus iš Kálnėnų, tad Papilėje.

6 pav. XXX dainų pluošto l. 5v fragmentas: skirtingos spalvos rašalu skirtingu laiku rašytas dainos posmas ir po juo prirašyta dalis išnašos; paskutinėje išnašos eilutėje minimi Kálnėnai (Kalnienuse); LNMMB RS: f. 110 – 29

Vis dėlto krinta į akis labai netikėta praet. 3 galūnės raiška <-jo>: padowinojo 1r; atejo 1v; turiejo 5v. Juk <-jo> jau buvo pakeistas į <-ja> Svirlaukyje apie 1855–1858 metus. Kad čia vėl naujai sugrįžta prie <-jo>, rodo ir pačių šio pluošto dainų redagavimas.

2.3. DAINŲ TAISYMAS

XXX pluošto dainų tekstai redaguoti. Ypač ryškus dažnas praet. 3 <-ja> raiškos keitimas į <-jo>, pvz.:

diewieja → [v.] diewiejo 3v; wenczewoja → [v.] wenczewojo 10r; pardawoja → [v.] pardawojo 10r; sułuja → [v.] sułujo 10r; iszeja → [v.] iszejo 10r(2×); Ateja → [v.] Atejo 10r; Ieja → [v.] Iejo 10v; ièja → [v.] ièjo 12r; ieja → [v.] iejo 12r; ièja → [v.] ièjo 12r; ieja → [v.] iejo 12r; ièja → [v.] ièjo 12r(3×); girdieja → [v.] girdiejo 12v (vieną kartą ir iš karto parašyta <-jo> – girdiejo 12v).

Niekaip kitaip tokio keitimo interpretuoti negalima, kaip tik laikyti sugrįžimu prie ankstesnės praet. 3 galūnės <-jo> raiškos (vyravusios nuo 1847 iki 1855–1858 m.). Daukantas ne tik sugrįžo prie <-jo>, bet ir nejotinėse praet. 3 galūnėse įprastą <-a> taisė į <-o>, pvz.:

sùkała → [v.] sùkało 3r; susiuwa → [v.] susiuwo 3v; nerieda → [v.] neriedo 4v(7×); atkiela → [v.] atkielo 10r; Nesuprata → [v.] Nesuprato 10v; pawita → [v.] pawito 12r; iszwida → [v.] iszwido 12r; paauga → [v.] paaugo 12r; pauga → [v.] paugo 12r.

Ir į gen. sg. m. galūnę ėmė įsivesti <-o>, pvz.:

kirwia → [v.] kirwio 3r; pejla → [v.] pejlo 3r; szakalela → [v.] szakalelo 3r; skieta → [v.] skieto 3v; szautuwela → [v.] szautuwelo 3v; szarma → [v.] szarmo 3v; pejla → [v.] pejlo 3v; riesztuwela → [v.] riesztuwelo 3v; siuła → [v.] siuło 3v; waszka → [v.] waszko 3v; kuna → [v.] kuno 3v; Auksztesnia łůma → [v.] Auksztesnio łůmo 7r; isz szirdgiła → [v.] szirdgiło 7r; skatika → [v.] skatiko 8r; miega → [v.] miego 12r(3×); griebla → [v.] grieblo 4r; pripadůtoja → [v.] pripadůtojo 4r.

Daukantas bus užsimanęs taip naujai aukštaitinti, rašyti galūnes su <-o> grafema, greičiausiai pagal Rytų Prūsijos lietuviškus raštus, galbūt pasižiūrėjęs į Akelaičio brošiūrėles. Akivaizdu, kad ir redaguota, ir išnašos rašytos kartu, jų rašybos ypatybės iš principo sutampa ir yra vėlesnės nei pirminio dainų rašymo. Jei dainos rašytos Kálnėnuose, tai vėlesnis redagavimas ir išnašų komentarai – turbūt jau Papilės laikotarpio.

3. XXXI PLUOŠTAS

Tolesnis XXXI Daukanto dainų pluoštas prasideda daina „Pabengus puotą arba gėrynę“ („Pabengus potą arba gierinę“; LNMMB RS: f. 110 – 30; žr. 7 pav.), surašytas plonuose fabrikiniuose in folio lapuose be vandenženklių (36,7 × 22,2 (22,5) cm), bet su nebeįskaitomais ovaliais iškiliais įspaudais (ovalo viršuje tarsi galima įžiūrėti tik karūnėlę). Dainų iš viso 29. Gale pridėtas Mykolo Biržiškos raštelis, kad pluoštas sudarytas po 1840 metų: „Daukanto rašyta po 1840 m.“

Jurgutis su Kazlauskiene XXXI pluoštą apibūdino taip:

Pluoštas panašus į SD XXX. Tai irgi S. D. ruoštas naujas DDŽ „pėdelis“. Tokio pat didelio formato 20 lapų sąsiuvinis (du paskutinieji puslapiai tušti) taip pat su atribotomis paraštėmis. 29 dainos, švariai perrašytos S. D. ranka. 1-mo puslapio viršuje panašūs įrašai: „fol. II“ ir „9½ laiškų, 29 dainos M.“ ir „Birutės“ draugijos antspaudas; taigi ir šis pluoštas yra buvęs „Aušros“ redakcijoje ir Tilžės „Birutės“ draugijoje. Numeracija 1–29 S. D. ranka ir tie patys numeriai pakartoti violetiniu rašalu kita ranka.⁸

3.1. RAŠYBA

<-ia> praet. 3: płakia 1r; praszia 1r; Stowia 1v; nu’sprunksztia 1v; łaukia 1v; Werkia 1v(3×); Numania 3r; Skinia 11r; Pinia 11r;

7 pav. XXXI dainų pluošto 1r: pradinis puslapis, prasidedantis daina „Pabengus puotą arba gėrynę“; LNMMB RS: f. 110 – 30

<-ja> praet. 3: gajlieja 1v; tekieja 2r; kawoja 2r; iszjoja 2v; ataprunksztoja 3r; blizgoja 3r; żydieja 3r; stowieja 3r; żidieja 3v; żydieja 3v; żidieja 4r(2×); pagrażieja 5r; mirgieja 7r; blizgieja 7r; kalbieja 7r; riedieja 7r; zidieja 7r; kalbieja 7v; radieja 7v (plg. atitikmenį riedeja XXIV 15r); żidieja 7v; mileja 7v; norieja 9r; dieja 9v; patikieja 9v; nustoja 9v; Diekawoja 9v; użsikłoja 11r; miegoja 11r; użsikłoja 11v; miegoja 11v; raudoja 11v(2×); rimoja 13r; siedieja 13r; Pacziużieja 13v; kłoja 14v; lydieja 14v; głudoja 16r; procewoja 17v; giedoja 17v; Jszeja 18r(2×) (bet ir 3× <-jo>: Prijojo 4v; nebregiejo 12r; iszejo 17r);

<-j’> apostrofas iness. sg. (f.): kamaroj’ 1r; Szaliej’ 1r; mundurieliej’ 1v; szaliej’ 3r; gireliej’ 5v; swirneliej’ 6v; wargeliej’ 7r; Zaloj’ 7r; Szirdeliej’ 10r; swirneliej’ 12v; szaliej’ 14r; purwineliej’ 16r; Wałoj’ 16v (bet ir be apostrofo: Szaliej 1v; łopszeliej 4v(2×); waliéj 7r; sodneliej 7r; darżeliej 10r; Waleliej 11r; darżeliej 13v; rupesneliej 16r; Waloj 16v; liekneliej 17v; retkarčiais ir <-ie>: żaloie 5v; obelielie 7r; Ƶaloie girelie 7v; łowelie 14v; darżelie 17v);

<an> [ą] ne galūnėse: anżůła 18r (bet ir <o> – ożulelis 7v).

Visai kaip ir ankstesniuose XXIV ir XXX pluoštuose, čia dominuoja vėlesnė <-ia> ir <-ja> raiška (išimtis su <-jo> 3×), taip pat vėlesnė raiška <an> [ą] ne galūnėse anżůła (pasitaikiusi raidė <o> analogiškoje pozicijoje ożulelis greičiausiai kaip palimpsestinė perimta iš rytų Lietuvoje užrašytų dainų⁹). Kaip ir anuose pluoštuose, vyrauja ankstesnė iness. sg. (f.) raiška <-j’> (kartais be apostrofo <-j>). XXXI pluoštas, skirtingai nuo XXX, beveik neredaguotas. Galima paminėti tik vieną labai panašų į XXX pluošto pataisymą – gen. sg. m. <-a> → <-o> – Aż bałta stała → [v.] Aż bałto stało 4v.

Tokie rašybos atitikimai patvirtina, kad XXIV, XXX ir XXXI pluoštai rengti panašiu laiku, tad greičiausiai Kálnėnuose (1859–1861). O redaguotas XXX pluoštas (ypač <-ja> → <-jo>) ir atsitiktinai XXXI pluoštas (<-a> → <-o>) taisytas turbūt Papilėje (1861–1864) – tai apskritai bene paskutiniai fiksuojami Daukanto ortografijos modifikavimai.

4. SIMONO STANEVIČIAUS DAINOS (StDƵn)

Dar 1829 m. Simonas Stanevičius buvo išleidęs dainų rinkinį: DAYNAS ŻEMAYCZIU SURYNKTAS YR YSŹDUTAS PAR SYMONA STANEWICZE Mokslynyka Lyteraturas yr Grażiuju Prytirymu. WYLNIUJE. SPAUSTUWIEJ’ B. NEUMANA. Metuose 1829. Daukantas tą Stanevičiaus leidinį nusirašė, tačiau rašybą pakeitė. Jo nuorašas saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyve (Dajnás Ƶiamajcziû Surinktas ir iszdůtas par Symona Stanewicze Mokslinyka Literaturos ir grażiujû prityrimû Wilniuie Spaustuwie B. Neümana metuse 1829; LMD I 1; toliau – StDƵn). Rašyta in folio formatu ypač dideliuose lapuose, 36,7 × 22,7 cm. Puslapiai žymėti nenuosekliai, čia cituojama iš eilės nuo pirmo iki paskutinio puslapio (neatsižvelgiant į netikslų kai kurių puslapių sužymėjimą pieštuku).

8 pav. StDƵn 1: antraštinis Daukanto nusirašytų Stanevičiaus dainų puslapis; LLTI Lietuvių tautosakos archyvas: LMD I, 1

Atrodo, kad šio Daukanto nuorašo StDƵn likimas buvo panašus į XXIV, XXX ir XXXI pluoštų. Prie rankraščio pridėtas Martyno Jankaus ranka rašytas paaiškinimas: „Isz palikimu gůdotino Daukanto Auszros rēdistei p. kunįgo Vaiszvilo per p. Buividį pavesta. Bitēnai 5 lapkriczio 1884 Martinas Iankus.“ Antraštiniame puslapyje yra įrašai ta pačia ranka (gal Mikšo) kaip ir XXX bei XXXI pluoštuose: „12 lapu ira. M.“ ir „77 dainos, 77 toji be pabaigos“ (StDƵn 1; žr. 8 pav.). StDƵn kartu su XXX ir XXXI pluoštais buvo likęs pas Vaišvilą, o šis atidavė Buivydžiui (Jankus tai liudijo 1884 m. lapkričio 5 d.).

4.1. RAŠYBA

Kaip ir XXIV, XXX ir XXXI dainų pluoštuose, čia, StDƵn, rašyta <ù> (dažniausiai galūnėse, vienskiemeniuose žodžiuose, plg.: tù 35; żirgù 35; tù 35(2×); sù 35; Nepaleonù 35; czistù wandinelù 39), taip pat <ů> (plg.: ipůlusi 28; lingůsi 35; Důs 35; jůdanji 36; půlau 37; Sesů 37; nudůta 40), nebežymėta *<ĩ>.

Modifikuojamųjų ypatybių variantai naujoviškesni, pvz.:

<-ia> (<-a>) praet. 3: skyne → skynia 7; pinia 7; werkia 7; pasakia 7; pamatia 9; pasakia 9; Szieria 10; nekłausia 28; sukiela 28; iszsineszia 29; taszia 29; weżia 29; isstatia 29; Siuntia 30; pasakia 30(2×); szwietia 32; werkia 32; praliekia 32; łaukia 33; Werkia 33(2×); Putia 34; putia 34; atliekia 37; werkia 38;

<-ja> praet. 3: minawoja 7; garbawoja 7; iszjoja 10; Kłausinieja 11; rudieja 13; rasoja 13; kalbieja 14, 15, 16(2×); pażadieja 17; prikalbieja 17; pagajlieja 22; siedieja 22; rimoja 22; pagajlieja 24; siedieja 24; rimoja 24; joja 28, 29; iszeja 29; bałnoja 32(2×); joja 32; lydieja 32; Użwajawoja 32; iszkapoja 32; giedoja 34; bałnoja 34; lidieja 38; bałnoja 38; dumoja 38; pażadieja 40;

<-ie> (<-je>) iness. sg. (f.): Wilniuie 1; daugibie 5; mienesie 6; dienoie 6; Wilniuje 6; dwarelie 11; naujoje 11; stalnelie 11; Wargelie 19(2×), 20(4×); słůksnie 22; Girelie 29; pagirie 29; miestelie 32; szalelie 32; miestelie 32; deszimtoie 32; grometelie 33; Karmuszoie 34; swirnelie 35; purwinelie 37; galelie 37; stajnie 39; wietoie 40 (daug retesnės apostrofinės formos su <-j’>: Didzioj’ 5; pradzioj’ 6; rankoj’ 24; girioj’ 29; taip pat ir nepažymėtu apostrofu, tik <-j>: wienoj wietoj 5; rankoj 22; girioj 29; sweczioj 32);

<Rig->: Rigos 27; Riga 32; Rigos 32(3×);

<an> [ą] ne galūnėse: anżůlelu 12; dransej 35;

<Letuw->: Létuwiû 5; Létuwos 6; Letuwiû 35.

Didžiuma šių StDƵn ypatybių sutampa su pagrindinių XXIV, XXX ir XXXI dainų pluoštų tekstų ypatybėmis (<-ia>, <-ja>, <Rig->, <an> [ą]), tačiau yra ir skirtumų. Dvi ypatybės XXIV, XXX ir XXXI dainų pluoštuose dar dažniau reikštos ankstesnėmis formomis: apostrofinė iness. sg. (f.) galūnės raiška <-j’> ir <Lietuw->, o StDƵn jau dominavo neapostrofinė iness. sg. (f.) <-ie> (<-je>) raiška ir vien <Letuw-> (<Létuw->) variantas. Todėl aišku, kad Daukantas, imdamas nurašinėti Stanevičiaus Dainų žemaitiškų leidinį, jau buvo parašęs pagrindinius XXIV, XXX ir XXXI pluoštų tekstus. Nors StDƵn rašyta ir vėlėliau už tuos pluoštus, vis dėlto tikėtiniausia, kad taip pat dar Kálnėnų laikotarpiu.

StDƵn pasitaikė ir vienas ryškus pasitaisymas ryta → [v.] ryto ryteli 18. Taisyta greičiausiai panašiu metu kaip ir XXX pluošto tekstas ar prirašytos jo išnašos – greičiausiai jau Papilėje.

5. APIBENDRINIMAS

Pasitaikė viena daina, kurią grafochronologiškai galima sieti su ankstesniu, dar Sankt Peterburgo pabaigos, laikotarpiu (...–1850) – „Mūsų susiedeliui vargas yra“ (XXIV pluošto l. 33v). Ryškesnės jos ortografijos ypatybės: <ąn> [an, ọn], <ó> [ọ], galbūt <-tĩ>.

Varnių laikotarpiui (1850–1855) galima skirti kelias dainas: „Dėl tos vienos nakties“ ir vėjų pavadinimus su patarle (XXIV pluošto l. 30r); tris dainas (XXIV pluošto l. 30r); dainą „Vienas dainuoja“ (XXIV pluošto l. 32r). Grafochronologiškai svarbūs jų rašybos bruožai: <-ti>; <-jo> praet. 3; <ą> [ą] ne galūnėse.

Kálnėnuose (1859–1861) tikriausiai užsirašyta daugiausia dainų, tai pagrindiniai XXIV (l. 2r–29r), XXX (l. 1r–12v) ir XXXI (l. 1r–18v) pluoštų tekstai. Jų ryškiosios ypatybės: <-ja> praet. 3; <an> [ą] ne galūnėse; <Rig-> (neretai ir ankstesnės apostrofinės formos <-j’> iness. sg. [f.]; <Lietuw->). Kiek vėliau, bet irgi Kálnėnuose turbūt nusirašyta Stanevičiaus 1829 m. dainų knyga StDƵn, nuoraše ryškesnės naujosios formos: neapostrofinė iness. sg. (f.) <-ie> (<-je>) bei <Letuw-> (<Létuw->).

Papilės (1861–1864) laikotarpiu turbūt rašyta daina „Juo retai sėjau“ (XXIV pluošto l. 33r) bei XXX dainų pluošto išnašos ir taisymai. Ryškiosios jų rašybos ypatybės: <-ie> iness. sg. (f.); <Letuw->; ryškūs patys naujausi taisymai <-ja> → <-jo> praet. 3; <-a> → <-o> gen. sg. m. Panašūs turbūt irgi Papilėje daryti pavieniai XXXI pluošto 4v ir StDƵn 18 gen. sg. m. pataisymai <-a> → <-o>.

LITERATŪRA

Burba Antanas, „S. Daukanto bijografija. Pagal M. D. Silvestraitį paraszė kun. A. Burba“, in: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, Vilnius: Viltis, 1993, t. 5: Simonas Daukantas, p. 252–273.

Jurgutis Vytautas, „Simono Daukanto lietuvių liaudies dainų rankraščių XXX pluoštas – neišleistas po 1846 m. ‘Dainių žemaičių’ pėdelis“, in: Knygotyra, 1970, t. 8, p. 160–178.

Jurgutis Vytautas; Bronė Kazlauskienė, „Paaiškinimai“, in: Simonas Daukantas, Žemaičių tautosaka, t. 1: Dainos, par. Vytautas Jurgutis ir Bronė Kazlauskienė, Vilnius: Vaga, 1983, p. 488–558.

Subačius Giedrius, Simono Daukanto Žemaitijos ortografija (1846–1864), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2025 (rengiama).

ŠALTINIAI

Daukantas Simonas, XXIV dainų pluoštas; LNMMB RS: f. 110 – 23 (rankraštis, autografas).

Daukantas Simonas, XXX dainų pluoštas; LNMMB RS: f. 110 – 29 (rankraštis, autografas).

Daukantas Simonas, XXXI dainų pluoštas; LNMMB RS: f. 110 – 30 (rankraštis, autografas).

Daukantas Simonas, DAJNES Żiamajtiû pagał Ƶôdiû Dajnĩnikû ĩszraszytas, Petropĩlie: Spaudinie pas C. Kray, 1846.

Daukantas Simonas, Mažasis lenkų–lietuvių kalbų žodynas; LLTI BR: f. 1 – SD 13 (rankraštis, autografas).

Daukantas Simonas, Pasakojimas apej Wejkałus Letuwiû tautos senowie kurɨ trumpaj apraszia Jonas Ejnoras metuse 1850; VUB RS: f. 1 – F 171 (1855–1859, 1859–1864, rankraštis, autografas).

Daukantas Simonas, Pastabos dėl Nesselmanno žodyno; LLTI BR: f. 1 – SD 19 (rankraštis, autografas, be pavadinimo).

Stanevičius Simonas, DAYNAS ŻEMAYCZIU SURYNKTAS YR YSŹDUTAS PAR SYMONA STANEWICZE Mokslynyka Lyteraturas yr Grażiuju Prytirymu. WYLNIUJE. SPAUSTUWIEJ’ B. NEUMANA. Metuose 1829.

StDƵn – Simonas Daukantas, Simono Stanevičiaus Dainų žemaičių nuorašas; LLTI Lietuvių tautosakos archyvas, LMD I 1 (nuorašas Daukanto ranka).

SANTRUMPOS

LLTI – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

LLTI BR – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas.

LNMMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

VUB – Vilniaus universiteto biblioteka.

Giedrius Subačius

The Orthography and Dating of Simonas Daukantas’s Unfinished Second Collection of Song Bundles

Summary

Simonas Daukantas collected Lithuanian folk songs for almost his entire creative life (at least 1827–1861). He published his first collection of songs in 1846 (DAJNES Żiamajtiû pagał Ƶôdiû Dajnĩnikû ĩszraszytas, Petropĩlie: Spaudinie pas C. Kray) and was preparing the second one, but did not complete it. This article mostly deals with the orthography and dating of the three bundles of songs (XXIV, XXX, and XXX) that were intended for this second collection. It also elaborates on the time Daukantas completed his hand copy of Simonas Stanevičius song edition of 1829 (DAYNAS ŻEMAYCZIU SURYNKTAS YR YSŹDUTAS PAR SYMONA STANEWICZE Mokslynyka Lyteraturas yr Grażiuju Prytirymu. WYLNIUJE. SPAUSTUWIEJ’ B. NEUMANA) and edited the orthography of his own handwritten songs.

One song, “It Is Hard to our Little Neighbor” (“Mūsų susiedeliui vargas yra”; XXIV bundle f. 33v), may be considered originating in the somewhat earlier period, in the last years of Daukantas residing in St Petersburg (…–1850). Its most palpable orthographic features: <ąn> [an, ọn], <ó> [ọ], possibly <-tĩ>.

During Varniai period (1850–1855) Daukantas must have written down several songs: “For that One Night” (“Dėl tos vienos nakties”) with the names of winds and a proverb (XXIV bundle f. 30r); three songs (XXIV bundle f. 30r); and the song “(He) Sings Alone” (“Vienas dainuoja”; XXIV bundle f. 32r). Graphochronologically significant orthographic features: <-ti>; <-jo> praet. 3; <ą> [ą] in word-initial and word-medial positions.

During the Kálnėnai period (1859–1861), Daukantas possibly wrote down most of the songs he intended for his second collection of folk songs—those were the major texts of the bundles XXIV (f. 2r–29r), XXX (f. 1r–12v), and XXXI (f. 1r–18v). Their most salient orthographic features were: <-ja> praet. 3; <an> [ą] in word-initial and word-medial positions; <Rig-> (also often older apostrophic forms: <-j’> in iness. sg. [f.] case; <Lietuw->). Somewhat later, but still, in Kálnėnai, Daukantas must have copied a book of Lithuanian songs by Simonas Stanevičius (StDƵn, 1829) in his own hand. The newer orthographic features dominate this copy: non-apostrophic iness. sg. (f.) <-ie> (<-je>) and <Letuw-> (<Létuw->).

During Papilė period (1861–1864), Daukantas probably wrote down one song, “The More Seldom I Sowed” (“Juo retai sėjau”; XXIV bundle f. 33r), and both added footnotes and corrected the texts in the XXX bundle. Palpable orthographic features were: <-ie> iness. sg. (f.); <Letuw->; ultimately the newest latest corrections clearly visible there: <-ja> → <-jo> praet. 3; <-a> → <-o> gen. sg. m. Analogous corrections of <-a> → <-o> must have been occasionally made in XXXI f. 4v and StDƵn 18 also during the Papilė period.

Keywords: 19 c. Lithuanian folk songs; Simonas Daukantas; History of Lithuanian orthography; graphochronology; dating by orthography.