Perdegimo sindromas – globali problema tarp medicinos priežiūros specialistų [1]. Šios sąvokos apibrėžimų yra įvairių, tačiau dažnai vartojamas C. Maslach ir S. Jacksono teiginys: „Perdegimo sindromas yra emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir savirealizacijos sindromas, kuriuo gali susirgti dirbantys žmonės“ [2].
Tyrimo tikslas – išanalizuoti perdegimo sindromo veiksnius gydytojo odontologo padėjėjo profesinėje aplinkoje.
Tyrimo metodai: mokslo informacijos šaltinių analizė, kiekybinis tyrimas: anoniminė anketinė apklausa.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai darbo organizavimo veiksniai, skatinantys perdegimo sindromo atsiradimą: didelis darbo krūvis, nepakankamas darbo užmokestis, įstaigos susikoncentravimas į kiekybę, o ne į kokybę ir per didelė atsakomybių našta vienam asmeniui. Reikšmingiausi veiksniai, susiję su darbo sąlygomis ir mikroklimatu: nuolatinis spaudimas atlikti paskirtas užduotis kuo greičiau, santykinai ramios bei saugios aplinkos trūkumas ir jaučiama nelygybė tarp personalo narių. Įvertinus perdegimo sindromo valdymo būdus, tiriamieji nurodė, kad veiksmingiausi individualūs atsipalaidavimo būdai yra: buvimas su artimaisiais bei mylimais žmonėmis, aktyvi fizinė veikla, joga ar meditacija, keliavimas ir buvimas gamtoje, kaime, prie jūros. Tiriamieji nurodė, kad itin svarbu taikyti perdegimo sindromo valdymo metodus instituciniu lygmeniu: gerinti psichologinį klimatą įstaigoje, formuoti tarpusavio paramos įgūdžius, sukurti ramią bei saugią aplinką, užtikrinti darbuotojo asmeninę erdvę, tam įstaigoje įrengti poilsio kambarius.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.