Smurtas darbe laikomas visuomenės sveikatos problema [1]. Nustatyta, kad kas trečias asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) darbuotojas yra susidūręs su pacientų, jų artimųjų ar kolegų grasinimu smurtu, psichologiniu ar fiziniu smurtu arba seksualiniu priekabiavimu [6]. Apskaičiuota, kad rizika sveikatos priežiūros darbuotojams tapti smurto darbe aukomis yra iki 16 kartų didesnė, palyginti su kitomis profesinėmis grupėmis [7]. Daugeliu atvejų smurtas profesinėje aplinkoje susijęs su fiziniais išpuoliais, žodine prievarta ir psichinės įtampos inicijavimu. Ataskaitose apie smurtą profesinėje aplinkoje kalbama apie kelias sveikatos priežiūros darbuotojų grupes, patiriančias smurtą: slaugytojus [3, 8, 9, 10], greitosios medicinos pagalbos darbuotojus [11] ir gydytojus [1, 2, 12].