Retai kada sustojame apsvarstyti, ko mums reikia gyvenime ir ko reikia darbe, kokios asmeninės savybės mums padeda, o kokios trukdo. Kasdieninėje kalboje iš viso nevartojame tokios sąvokos kaip emocinis raštingumas ir nekeliame sau uždavinio jį tobulinti. Emocinis raštingumas – gebėjimas perskaityti ir reflektuoti savo bei kito asmens emocijas, jausmus, išgirsti ir suprasti savo mintis ir kito asmens kalbą, suvokti jo poreikius. Žmonės, siekdami tobulinti savo emocines kompetencijas, keliauja į įvairius seminarus, samdosi ugdantįjį vadovą (angl. Coaching), lankosi psichoterapijoje, savarankiškai skaito apie saviugdą, empatiją ir emocinį intelektą. Tokios paieškos duoda tam tikrų rezultatų, bet jie nebūna pakankami ir neatitinka lūkesčių.