Abstract
Straipsnio tikslas – panagrinėti su sąvoka „Renesanso filosofija Lietuvoje“ ir jos struktūrinių dalių nustatymu susijusius probleminius klausimus. Kaip analogija galėtų būti sąvoka „Renesansas“, nes pagal ją būtų galima hipotetiškai spręsti ir apie sąvokos „Renesansas Lietuvoje“ dalių subordinaciją bei koordinaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Renesanso specifiką. Šiuo pagrindu nesunku numatyti ir sąvokos „Renesanso filosofija Lietuvoje“ struktūros esmingiausias dalis. Lietuvos Renesanso tyrinėjimuose reikia ieškoti ne tiek humanizmo epochos, kiek renesansinio humanizmo apraiškų, idėjų, principų, teorijų bei jų kovų su antihumanizmo apraiškomis, idėjomis, principais. Teigiama, kad į sąvoką „Renesanso filosofija Lietuvoje“ įeina sąvoka „reantikizmo filosofija Lietuvoje“. Tačiau renesansinėje Lietuvoje, be reantikizmo, egzistavo scholastika (pvz., Vilniaus universitete) ir, galimas dalykas, dar kitos idėjinės srovės.
Most read articles by the same author(s)