Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos italų politiko ir filosofo N. Machiavellio (1469–1527) politinės teorijos svarbiausios idėjos. Teigiama, kad N. Machiavellis pirmasis bandė pagrįsti politikos taktiką bei valdymo būdus. Jis daug dėmesio skyrė kovos dėl valdžios procesui, ieškojo priemonių, kuriomis būtų galima apriboti žmonių egoistinius interesus ir pavaldinius padaryti paklusnius. Straipsnyje aptariamos N. Machiavellio veikalo „Valdovas“ atsiradimo istorinės aplinkybės. Visuomenės istoriją laikydamas žmonių veiklos rezultatu, N. Machiavellis siekė atskleisti jos dėsningumus. Jis nurodė, kad žmonių pasiekti objektyvūs rezultatai ne visada sutampa su jų siekiamais tikslais. Makiavelizmo priemonėmis naudojosi vergovinės bei feodalinės valstybės, taip pat ir šiuolaikinis imperializmas, siekdamas pasaulinio viešpatavimo. Daroma išvada, kad likviduodamas išnaudotojiškųjų klasių egzistavimo ekonominį pagrindą, socializmas kartu naikina ir makiavelizmo politikos pagrindus.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles in this journal