Abstract
Straipsnyje apžvelgiami universalaus vokiečių mokslininko Pilypo Aureolo Teofrasto Bombasto fon Hohenheimo (1493–1541), pasivadinusio Paracelsu, gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai bei jo požiūris į mediciną. Autoriaus nuomone, medicina sudarė Paracelso mokslinės veiklos branduolį. Jis teisingai aprašė kai kurias profesines, kalnakasiams būdingas ligas ir gana racionaliai priėjo prie jų gydymo, turėjo subtilų supratimą apie vaistų dozavimą, rekomendavo žaizdas pridengti švariais tvarsčiais ir panašiai. Teigiama, kad principinį poveikį medicinos raidai turėjo jo pažiūros į chemijos reikšmę gydymui ir praktinė šios krypties veikla, taip pat supratimas apie glaudžiausią ryšį tarp chirurgijos ir terapijos, aktyvi šio požiūrio propaganda ir mėginimai pritaikyti jį praktiškai. Mediciną Paracelsas laikė viską apimančiu mokslu todėl, kad ji rūpinasi žmogaus gerove, o žmogus yra pasaulio centras ir viso sutvėrimo galutinis tikslas. Žmogus (mikrokosmas) atspindi visą Visatos (makrokosmo) įvairovę. Pabrėžiama, kad Paracelsui buvo būdinga kova prieš sustabarėjusius, dogmatizuotus, medicinos pažangai kliudančius autoritetus.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles in this journal
-
Alfredas Tytmonas,
Medicine as an Object of Sociological Investigation
,
Problemos: Vol. 16 (1975): Problemos
-
Alfredas Tytmonas,
On the Genesis of Science
,
Problemos: Vol. 27 (1982): Problemos
-
Alfredas Tytmonas,
J. O. La Metrie and His Philosophy
,
Problemos: Vol. 38 (1988): Problemos
-
Alfredas Tytmonas,
Are We to Use the Notion “Religious Morality”?
,
Problemos: Vol. 27 (1982): Problemos
-
Alfredas Tytmonas,
Trends in the Historical Research of Science
,
Problemos: Vol. 18 (1976): Problemos
-
Alfredas Tytmonas,
Science at the Crossing of Conceptions
,
Problemos: Vol. 28 (1982): Problemos