Straipsnyje aiškinama, kaip Heideggeris sprendžia "gyvenančio" subjekto ontologinio statuso problemą. Pasiremdamas Kanto ir Husserlio atskleista subjekto kaip tam tikros substancijos suvokimo negalimybe, Heideggeris šiose negatyviose išvadose atranda pozityvių galimybių ir, desubstancializuodamas subjektą, supranta jo buvimą kaip "supratimą" ir "rūpestį". Atsisakant substancinių subjekto vaizdinių, štai-būtis kaip rūpestis atsiskleidžia esanti laikiška būtis-pasaulyje, t. y. kaip įmestis ir projektas. Štai-būtis suprantama ne kaip buvojanti laike ir erdvėje, bet pats laikas kaip istoriškumas ir erdvė kaip situacija pasirodo esantys štai-būties buvimo būdai.
Raktažodžiai: Heideggeris, subjektas
THE DESUBSTANTIALIZATION OF SUBJECT IN PHILOSOPHY OF M. HEIDEGGER
Mintautas Gutauskas
Summary
In this article the author discusses Heidegger's views on the status of subject in his ontology. In the negative conclusions of Kant and Husserl stating impossibility to conceive subject as certain sibstance Heidegger finds positive possibilities. He desubstantializes subject describing it's being as "understanding" and "anxiety". Rejecting the image of subject as substance, Heidegger describes Dasein as temporal being-in-the world, i.e. as throwness and project. He conceives time as historicity and the space as the situation, both being the moduses of existing Dasein.