Straipsnyje siekiama parodyti vadinamojo realizmo, kaip požiūrio į realybę, taigi ir kaip tam tikros metafizinės realybės teorijos, nekoherentiškumą, svarstant, kodėl filosofo realistinės pozicijos negalima pagrįstai laikyti nuoseklia, suvokiama ir perteikiama mūsų disponuojamais filosofijos terminais. Realizmo nekoherentiškumas atskleidžiamas kritiškai nagrinėjant teorinius keblumus, neišvengiamus "atitikimo" ir referencijos sampratoms, svarbiausioms ir įtakingiausioms realistinio požiūrio filosofijoje išraiškomis. Straipsnyje taip pat pateikiami argumentai už antirealistinės interpretacijos pranašumą, nurodoma, kad esminė pagrįsto antirealizmo sąlyga yra reikšmės teorija, kurioje atsisakyta objektyvistinės tiesos sąvokos. Ši sąvoka pakeista pragmatistinėmis verifikacijos bei asertibilumo sąvokomis; visas dėmesys sutelktas į episteminį prasmės (t. y. reikšmės žinojimo) aspektą ir prieita prie išvados apie natūralios kalbos sakiniams būdingą reikšmės nedeterminuotumą.
Raktažodžiai: realizmas, antirealizmas, reikšmės teorija, reikšmės nedeterminuotumas.
ANTI-REALIST ARGUMENTS
Mindaugas Japertas
Summary
The article aims to reveal the incoherence of realism conceived as an attitude concerning reality and hence as a certain metaphysical theory of reality. The traditional philosophical realist view point is considered as inconsistent, unintelligible and incommunicable. The incoherence of realism is disclosed by the critical examination of theoretical difficulties which are inevitable for the conceptions of correspondence and reference. The article also presents arguments in favour of the alternative anti-realist interpretation. The specific form of the theory of meaning is considered as the essential condition of well-founded anti-realism. Such a theory of meaning refuses to uphold the objectivist notion of truth and replaces of the latter by the pragmatist concepts of verification and assertibility. Besides that, it focuses on the epistemic aspect of meaning (i.e. the sense of a linguistic unit) and gives account of the overall phenomenon of indeterminacy of meaning in natural languages. From a logical and a philosophical point of view the most important consequences are due to the rejection of the fundamental principle of bivalence by anti-realism.