Straipsnyje analizuojama etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje, kuri atsisako etiką galinčių pagrįsti metapasakojimų, nusivilia istorija, kuri galėtų pateikti etinių sprendimų kriterijų, ir leidžia įsiviešpatauti objektui, taip užkirsdama kelią bet kokiems etiniams teiginiams apie realybę (čia nesvarstomas platesnis postmodernumo sampratos taikymo klausimas). Tačiau antrosios XX amžiaus pusės socialiniai, moksliniai ir ekologiniai iššūkiai privertė atnaujinti etinę diskusiją. Atmetus tradicinius etikos pagrindimus įstatymu ar prigimtine teise (protu), beliko vadovautis naudos principu. Etikos diskusiją atnaujinę autoriai kaip tik ir rėmėsi utilitarizmo filosofija, tačiau stengėsi peržengti jai būdingus ribotumus, ypač jos kriterijaus egoistiškumą, kuris didino ir šiaip grėsmingą visuomenės solipsizmą. Vienas iš tokių projektų buvo J. Habermaso diskursyvioji etika, pasinaudojusi tokiais praėjusio amžiaus mąstymo laimėjimais kaip pagarba asmens orumui ir laisvei bei dialogo filosofija, kuri remiasi ne individualistine, bet solidarumo antropologija. Ispanė A. Cortina papildė šią teoriją svarstymu apie praktinį jos pritaikomumą - minimumų etikų samprata. Pliuralistinėje visuomenėje jos vaidina maksimumų etikų derinimo ir įstatymų pagrindimo vaidmenį. Nors diskursyvioji etika turi trūkumų, tačiau ji yra puiki erdvė tęsti etinį diskursą postmoderniojoje kultūroje.
Prasminiai žodžiai: etikos pagrindimas, diskursyvioji etika, J. Habermas, A. Cortina, postmodernioji kultūra.
THR PROBLEM OF THE FOUNDATIONS OF ETHICS IN POSTMODERN CULTURE
Jūratė Micevičiūtė
Summary
The article deals with the problem of the foundations of ethics in the postmodern culture. This culture is said to reject metastories as viable foundations for ethics, to be disappointed with the potential of history to provide some criterion for ethical judgement, and to allow the object to dominate, foreclosing any ethical statements about reality. (However, the author herself is not supposed to examine a broad question of the limits of the concept of postmodernity.)
However, the social, scientific and ecological challenges of the second part of 20th century have forced to resume the ethical discussion. After rejecting traditional rationalistic foundations of ethics by legal and natural law, the principle of utility remained. The authors who resumed the discussion on ethics invoked the utilitarian philosophy. At the same time, they tried to overcome its limitations, first of all, the self-centredness of its criterion, which intensifies the lurid solipsism of society. One of the projects of this kind was the discourse ethics of J. Habermas, which made use of the achievements of thought of the last century including the respect for dignity and freedom of a person. He also made use of the philosophy of dialogue, which is grounded not in the individualistic anthropology, but in the anthropology of solidarity. Spanish-speaking female author A. Cortina has supplemented this theory by the analysis of the conditions of its application in the legal practice and everyday life. She made a distinction between "minimal ethics" and "maximal ethics". The former has to harmonize different "maximal ethics" in the society and to ground the laws.
Despite its limitations, the discourse ethics provides the space for continuation of the ethical discourse in the postmodern culture.
Keywords: Grounding of ethics, discourse ethics, J. Habermas, A. Cortina.