Straipsnis skiriamas informacijos visuomenės buvimo prielaidos, arba tezės, iš esmės pagrindžiančios informacijos visuomenės studijų reikmę ir metodologinį pobūdį, kritinei aptarčiai. Čia tvirtinama, kad nors nė viena bent kiek ryškiau pastebima akademiniame diskurse koncepcija, besiremianti šia egzistencine prielaida, pastarosios neįrodo, informacijos visuomenės studijos įmanomos be jokios - tiek "griežto", tiek "švelnaus" pavidalo - informacijos visuomenės egzistavimo prielaidos teisingumo įrodymo. Šią nesėkmę lemia ne tik ir ne tiek pasirinktų kriterijų neaiškumas ir daugiaprasmiškumas, kiek esminiai juose suponuojamos informacijos visuomenės sampratos trūkumai, t. y. tokių sociometriniais kriterijais padiktuotų sampratų vienpusiškumas. Adekvatus informacijos visuomenės kriterijus apskritai negali būti sociometrinis - jis tegali būti tik kokybinis, o vienintelė jam deranti formuluotė - kontrafaktinė: įrodinėjant, kad telematika, įgijusi conditio sine qua non statusą ir staiga paliovusi tinkamai funkcionuoti, neišvengiamai sukeltų radikalią esamos bendrabūvio sanklodos griūtį. Todėl - dėl ex definitio kontroversinės tokios formuluotės prigimties - informacijos visuomenės studijų epicentre dar ilgai puikuosis klausimas apie informacijos visuomenės egzistavimo sąlygas, galimybes ir perspektyvą.
Prasminiai žodžiai: informacijos visuomenės studijos, Alistairo Duffo informacijos visuomenės tezė, informacijos visuomenės teorijų tipologija, kontrafaktinė informacijos visuomenės samprata.
INFORMATION SOCIETY'S FIRMWARE: IN THE SEARCH AFTER THE NEW WINESKINS
Marius P. Šaulauskas
Summary
The article deals with the critical analysis of the information society's existential presupposition, or, to use Alistair Duff's terminology, information society thesis, which to a considerable degree is supposed to lay down a legitimate foundation for the whole field of emerging information society studies. The article argues that even a permanent failure to prove this existential presupposition in whatever weak or strong version cannot deprive the information society studies of the legitimacy. A failure to provide sufficient empirical evidence for the existence of information society depends not so much on the inherent polisemy of employed sociometric criteria, as on the deficiency of the concept of information society itself insofar as it is articulated along the lines of any sociometric approach. Furthermore, an adequate criterion of information society cannot be quantitative, it should be qualitative and formulated counterfactually, i. e. arguing, that systematic dysfunction of telematic infrastructure, posited as a conditio sine qua non of habitat, would necessarily undermine the whole societal framework and force it to collapse. Therefore, due to the ex definitio controversial nature of any qualitative conceptualization, the existential presupposition of information society will preserve its pivotal status in the future discourse of information society studies.
Keywords: information society studies, Alistair Duff?s information society thesis, typology of information society theories, counterfactual conception of information society.