Gamtos mokslų pažinimui Gadameris priešina hermeneutinę supratimo sampratą, kuri nuo naujųjų laikų mokslo sampratos visų pirma skiriasi visai kitokia žmogaus laikysena pasaulio atžvilgiu. Pažinimo sampratos pokytis gali būti aprašomas daugeliu aspektų. Modernioji tikrovė savo apibrėžtumą gauna iš subjekto ir objekto perskyros. Gadameris pagrindinėmis hermeneutikos prielaidomis pasirenka žmogaus faktiškumą ir jo baigtinumą, o patirtinį gyvenimo ir jo situacijos išgyvenimą formuluoja kaip pagrindinį metodologinį hermeneutikos reikalavimą. Žmogaus faktiškumo patirtyje atsiveria jo gyvenimo tikrovė asmeniškiausio jos realumo prasme. Gyvenimas nėra teorinė schema, kuri gali būti laisvai konstruojama subjekto valios. Jis yra susitikimas su tikrove faktiškoje egzistencijos patirtyje.
Prasminiai žodžiai: Gadameris, hermeneutika, subjekto baigtinumas, tikrovė.
HERMENEUTIC COGNITION AS UNDERSTANDING: THE THIRD DIMENSION OF REALITY
Milda Paulikaitė
Summary
To scientific cognition of natural science Gadamer opposes hermeneutical understanding that differs from the former by its attitude to the world. Conception of cognition undergoes essential and radical change. It can be described in many aspects. In this paper I am concentrating my attention on the notion of reality. Gadamer considers human facticity and finitude as the main precondition and the only source of the hermeneutical understanding. In the experience of human facticity the reality unfolds itself. It is real in the most personal sense of one?s life. Life is not theoretical scheme that can be constructed freely by subject?s will. It is the meeting with the reality in the factical experience of existence.
Keywords: Gadamer, hermeneutics, finitude of subject, reality.