Straipsnyje glaustai aptariama E. Levino etikos kaip pirmosios filosofijos samprata. Parodoma, kad pati etikos galimybė XX ir XXI amžių sandūroje yra kompromituojama teoriškai postmodernistinio mąstymo prielaidų, o praktiškai paties gyvenimo tragiškų įvykių. Nepaisant to, E. Levinas ne tik stengėsi pagrįsti etiško elgesio prasmingumą, bet etiškumo perspektyvoje performulavo pačios filosofijos pamatinį siekį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iškiliausi filosofijos klasikai – Platonas, Descartes, Kantas – vienaip ar kitaip nurodė į etiškumą kaip į filosofavimą apibrėžiančią galutinę instanciją. Viena opiausių nūdienos žmogaus dvasinių problemų yra žmogaus autentiškumo problema. Logiškai šią problemą provokuoja garsioji Descartes’o ištara ‘cogito ergo sum’. Veido fenomenologijoje atskleisdamas etinių imperatyvų kilmę arba, jo paties žodžiais tariant, besiaiškindamas etikos prasmę, E. Levinas pagrečiui nurodo ir minėtos problemos sprendimo būdą. Santykyje su Kitu užsimezganti atsakomybė, besiskleidžianti žinomais etiniais imperatyvais, daro žmogų ypatingą, nes šiame subjektyvybės mazge žmogus yra nepakeičiamas.
Reikšminiai žodžiai: protas, laisvė, būtis, autentiškumas, gėris.
ETHICS AS THE FIRST PHILOSOPHY: OUTDATED OR MODERN?
Skirmantas Jankauskas
Summary
he article deals with Emanuel Levinas’ conception of ethics as the first philosophy. It is shown that the very possibility of ethics is compromised both theoretically by presuppositions of postmodern thinking and practically by tragic events of life itself. Regardless of that, Levinas not only substantiated the meaningfulness of ethical conduct, but also reformulated the fundamental goals of philosophy in the ethical perspective. He paid due regard to the fact that the most outstanding classical philosophers – Plato, Descartes, Kant – in one or another way indicated ethical matters as fundamental instances that constituted philosophy. The problem of the uniqueness of a person is one of the fundamental spiritual problems faced by man nowadays. The problem is logically presumed by the famous Descartian formula ‘cogito ergo sum’ which substantiates ego as a thinking thing. Levinas revealed the origins of ethical imperatives in his phenomenology of Face at the same way presenting a solution of the problem mentioned above. The responsibility that emerges in relations with Other and reveals itself in the fundamental ethical imperatives makes a person unique, because a person is unsubstitutable in this knot of subjectivity.
Keywords: reason, freedom, being, authenticity, good.