Straipsnyje analizuojami argumentai, pagrindžiantys paralelizmą tarp kognityvinės ir moralinės raidos. Keliamas klausimas, ar šios dvi universalios raidos formos yra fundamentaliai tarpusavyje susijusios, jei taip, tai kokiu būdu? Straipsnyje keliamiems uždaviniams spręsti visų pirma privalu pateikti universalius šio paralelizmo tipus. Tam geriausiai pasitarnauja Lawrenso Kohlbergo pateikta chrestomatine tapusi kognityvinės ir moralinės raidos komplementarumo hierarchija, savo ruožtu įkvėpta J. Piaget idėjų. Nors Kohlbergo sistema padeda struktūruoti psichologinius ir moralinius procesus, konstruoti praktinę veiklą numatančius argumentus, joje yra daug keblumų, kuriuos ir pasistengsime išryškinti bei aptarti. Visų pirma, straipsnyje kritiškai analizuojami pamatiniai Kohlbergo pateikti asmens raidos viziją apibūdinantys principai. Antra, kvestionuojamas bendrasis šios vizijos principas, tai yra paralelizmas tarp kognityvinės ir moralinės brandos. Pamatinių Kohlbergo sistemos aspektų pristatymas, revizija, kritika ir yra šio straipsnio probleminė ašis. Moralės filosofijos bei kognityviosios psichologijos gretinimas iš naujo pateikia pamatinius šių disciplinų teorinės žiūros objektus – žmogaus pažintinę veiklą ir moralinę brandą. Tai leidžia ne tik praplėsti kognityviosios psichologijos nagrinėjamų problemų lauką, bet ir parodyti, kaip naudojant kognityviosios psichologijos metodologiją, psichologija gali prisidėti prie moralės filosofijos problemų sprendimo. Straipsnio tematika reikalauja tarpdisciplininio požiūrio, todėl leidžia svarbiausiuose probleminiuose kognityvumo ir moralės problematikos laukuose sudurti filosofiją ir psichologiją, kartu numatant platesnes išvadas šių disciplinų savivokos klausimais.
Pagrindiniai žodžiai: moralinė raida, kognityvinė raida, raidos stadijos, moralės filosofija, psichologija.
Cognitive Psychology and Moral Philosophy: How Strong are Parallels between Cognitive and Moral Development?
Evaldas Kazlauskas, Mindaugas Briedis
Summary
The analysis presented in the article is devoted to the implied parallelism between cognitive and moral development. We discuss whether these universal aspects of human development are fundamentally interrelated, and if the answer is yes, then how this is possible. In order to reach our tasks, we refer to the widely known theory of cognitive and moral development formulated by Lawrence Kohlberg who was directly influenced by the prominent Swiss scientist Jean Piaget. Kohlberg’s theory of moral development emphasizes cognitive processes as the key component in moral judgments. Development of cognitive abilities has a huge impact on moral development. Although Kohlberg’s stages of moral development enable to structure cognitive and in a broader sense the psychological processes and probably help to predict moral actions, there are a number of weak arguments in his theory which we discuss in thes article. Presentation of Kohlberg’s theory, as well as its revision, and critics are the key points of the article. A juxtaposition of moral philosophy and cognitive psychology reveals new trends in the analysis of relevant moral issues, while the main focus of these different fields is still contradictory – human cognitive processes and moral maturity. Utilization of cognitive psychology defining moral issues while using cognitive methods definitely broadens the scope of cognitive psychology, and contributes to moral philosophy. The interdisciplinary approach to psychology and philosophy which we choose in the article enables us to confront the complex issues of cognition and the moral problems using different approaches, and at the same time we conclude that this discussion contributes to a broader understanding of the role and boundaries of both psychology and philosophy.
Keywords: moral development, cognitive development, stages of development, moral philosophy, psychology.