Straipsnyje analizuojamos Wittgensteino etinės pažiūros, pateiktos jo veikale „Tractatus Logico-Philosophicus“ ir „Lecture on Ethics“. Juose Wittgensteinas tvirtina, kad etikos dalykai nepriklauso faktų sričiai. Todėl negali būti jokių etikos teiginių ir etika negali būti išreikšta. Wittgensteinas buvo vienas iš analitinės filosofijos kūrėjų ir etikos problemas svarsto būdu, kuris vėliau tapo įprastas šios filosofijos atstovams. Jis analizuoja, kaip kalboje funkcionuoja etikai būdingos sąvokos, ir tuo grindžia savo išvadas. Klasikinėje tradicijoje etinių sąvokų funkcionavimo ypatumai buvo aiškinami remiantis proto ir valios santykiu. Wittgensteinas etiką irgi sieja su valios subjektu, laikydamasis tam tikros proto ir valios santykio sampratos. Mūsų nuomone, ji labiausiai artima Dunso Škoto pasiūlytai proto ir valios santykio interpretacijai. Tačiau ne ja Wittgensteinas grindžia savo išvadą apie tai, kad etika neišreiškiama.
Pagrindiniai žodžiai: absoliučios vertybės, etika, faktai, valios subjektas, santykinės vertybės.
Ripples of Duns Scotus’ Thinking in Wittgenstein’s Ethics
Albinas Plėšnys
Abstract
The paper deals with Wittgenstein’s interpretation of ethics which was given in his Tractatus Logico-Philosophicus and in his Lecture on Ethics. He asserts that there are no propositions which we would call ethical propositions and that statements of facts can express nothing ethical. It is clear for him that ethics cannot be expressed. Wittgenstein was a pioneer in the field of analytic philosophy and he considered ethical questions in the manner of thought typical for its protagonists. He analyses the working of ethical conceptions in spoken language and draws the conclusions on this basis. On the other hand, in the classical tradition the peculiarity of ethical concepts had been founded on the relations of subject’s mind and volition. Wittgenstein linked ethics with the willing subject too. What is good and evil is essentially the I, not the world, says he. We think Wittgenstein’s opinion is closest to Duns Scotus’ understanding of the relation of mind and will. On the other hand, Wittgenstein argues the conclusion that ethics is inexpressible without appealing on mind and will relation.
Keywords: absolute values, ethics, facts, subject of the will, relative values.