Politologija ISSN 1392-1681 eISSN 2424-6034

2024/1, vol. 113, pp. 104–138 DOI: https://doi.org/10.15388/Polit.2024.113.4

Sumanaus valdymo teoriniai modeliai: taikymas vietos savivaldos analizei

Tomas Martinaitis
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantas
El. paštas: tomartinaitis@gmail.com

Santrauka. Šiame straipsnyje pristatomas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, aptariamas temos aktualumas, ištirtumas ir problematika, susijusi su temos fragmentiškumu ir pernelyg dideliu koncentravimusi į technologinį veiksnį. Tekste analizuojamas sumanumo termino daugiareikšmiškumas ir iš jo kylanti sumanios socialinės sistemos apibrėžimo problematika. Plačiau aptariama sumanaus valdymo koncepcija ir dimensijos bei galimybės jas pritaikyti vietos savivaldos sumanaus valdymo analizei. Straipsnio pabaigoje kritiškai įvertinamas esamas sumanaus valdymo nacionalinis modelis ir formuojamas naujas sumanaus valdymo vietos savivaldoje teorinis modelis, padedantis geriau atskleisti pačią sumanaus valdymo sąvoką. Kitaip sakant, straipsnio pabaigoje plačiau pristatomi siūlomų dimensijų implikuojami klausimai ir uždaviniai praktinei analizei. Tai potencialiai leidžia tyrinėti sumanaus valdymo raišką vietos savivaldoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Reikšminiai žodžiai: sumanumas, sumanus valdymas, sumani socialinė sistema, vietos savivalda, sumani vietos savivalda.

The Theoretical Model of Smart Governance in Local Government

Summary. This article presents the theoretical model of smart governance in local government. It discusses academical discurse of theme and problems related with the fragmentation and over elaborative concentration to technologies of topic. Article analysis the complexity of the term smart and what does smart social system means. It also covers the complexity of the concept smart governance together with its dimensions and posibilities to aquire them to research smart governance in local government. This allows better to understand the term smart governance. Afterwards, a critical view towards national smart governance model is presented and new theoretical framework for research of smart local governance together with its dimensions and attributes in academical discurse are presented. It enables the research smart local governance in Lithuania and abroad.
Keywords: smart, smart social system, smart governance, smart local governance, local government.

_______

Received: 29/06/2023. Accepted: 08/04/2024
Copyright © 2024 Tomas Martinaitis. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Per pastaruosius keletą dešimtmečių labai išaugo urbanizuotų teritorijų skaičius ir kompleksiškumas. Senosios urbanistinės funkcijos, tokios kaip paslaugų teikimas, tvarkos palaikymas, parama augančiai ekonomikai ir gerų gyvenimo sąlygų užtikrinimas tapo vis kompleksiškesnės ir sunkiai atliekamos. Atsirado ir naujų uždavinių, tokių kaip aplinkosauginis tvarumas, poreikis įtraukti piliečius, nauji sveikatos sistemos iššūkiai. Siekiant susidoroti su šiais naujais ir senais išbandymais, miestams tenka keistis daug greičiau, todėl tik daliniai pokyčiai tampa nebepakankami1. Taip pat, pasak Corelia’os Baibarac-Duignan ir Michielio de Lange’o, didėjantis informacijos apie miestą kiekis esmingai keičia miestų vystymą, priežiūrą ir valdymą. Kitaip sakant, informacija reikšmingai keičia politikos formavimą2. Tai skatina valdžios sektorių reaguoti ir ieškoti netradicinių problemų sprendimo būdų, kurie dabartiniame politiniame diskurse įvardijami kaip sumanumas (angl. smart).

Šis tiek mokslinėje literatūroje, tiek Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentuose pastaruoju laikotarpiu vis plačiau vartojamas terminas įvairiuose akademiniuose tyrimuose aptinkamas skirtinguose deriniuose su įvairiausiais žodžiais, reiškiančiais bendrą žmonių buvimą, veiklą: sumani valstybė (angl. smart state)3, sumanusis regionas (angl. smart region)4, sumanusis miestas (angl. smart city)5 ar sumanioji bendruomenė (angl. smart community)6. Pati sąvoka yra reflektuojama ir Lietuvos akademikų. Pavyzdžiui, Buškevičiūtė, remdamasi Jucevičiene ir Jucevičiumi7, pabrėžia valdysenos elementą ir teigia, kad tai „gebėjimas greitai ir išradingai prisitaikyti prie kintančios aplinkos sąlygų priimant adekvačius sprendimus ir juos panaudojant galutinio tikslo pasiekimui“ 8.

Būtent sumanumas padeda spręsti svarbias miestų tvarumo problemas, su kuriomis jie susiduria, o sumanaus miesto koncepcija leidžia palaipsniui pasiekti miestų valdymo transformaciją, apimančią visas savivaldos gyvenimo sritis: darbo vietas, sveikatos apsaugos sistemą, švietimo sistemą, energetiką, transportą, atliekų ir išteklių valdymą, miestų urbanistinę plėtrą9. Scholl ir Scholl10, tyrinėdami sumanų valdymą, teigė, kad sumanus valdymas, žvelgiant iš praktinės administravimo perspektyvos, gali padėti įveikti tris didžiausias XXI amžiaus problemas, su kuriomis susiduria visuomenė ir individai. Pirmoji problema susijusi su trečiąja pramonės revoliucija ir konkrečiai – su informacijos revoliucija. Antroji problema yra identifikuojama kaip nuolatinė kaita ir nepakankama vyriausybių reakcija į šiuos pokyčius. Trečioji problema – drastiškai didėjančios vyriausybės išlaidos ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Autoriai teigė, kad būtent sumanus valdymas gali padėti susitvarkyti su šiomis problemomis11. Taigi savivaldybių atsakomybe tapo ne tik atstovauti savo bendruomenei bei teikti jai paslaugas, bet ir, reaguojant į technologinį progresą, pasitelkti šias technologijas efektyvumo ir paslaugų kokybei užtikrinti neapibrėžtomis ir nuolat kintančiomis aplinkybėmis. Kaip teigia Kamolov su kitais autoriais, sumanūs miestai šiandien tampa ne prabangos reikalu, bet būtinu faktoriumi, užtikrinančiu ekonomikos augimą, tvarų vystymąsi ir žmonių gerovės kilimą12. Tai bandoma taikyti ir Lietuvoje: savivaldybės, įgyvendindamos savivaldos teisę bendruomenės interesais13, atsakingos už svarbiausių paslaugų gyventojams teikimą, tų paslaugų kokybę ir efektyvumą, taigi savivaldos institucijos savo veikloje taip pat turi siekti įgyvendinti sumanų valdymą.

Visgi, nors sumanus valdymas ir tampa būtinas vietos savivaldoje, o gresiančių skirtingų krizių akivaizdoje jo poreikis tik dar labiau išryškėja, sumanaus valdymo sąvokos turinys nėra pakankamai aiškus, todėl pokyčių įgyvendinimo kryptis gali būti suprantama skirtingai. Daugiausia tai atsitinka dėl polinkio į technologijų taikymą ir sumanumo sąvokos „marketinginio“ patrauklumo, kai nepakankamai dėmesio skiriama sąvokos principams ir ją atspindinčioms vertybėms suprasti ir pagrįsti, t. y. dažnai bandoma žiūrėti į technologijas ir jų panaudojimą, bet ne principus ir vertybes, kuriomis vadovaujantis technologijos išnaudojamos.

Atsižvelgiant į šią problematiką, tyrimo objektas yra sumanaus valdymo samprata ir Lietuvoje mažai nagrinėtos skirtingos jos paradigmos. Kitaip sakant, bandoma apžvelgti akademinę sumaniojo valdymo sampratos tradiciją ir parodyti su ja susijusias problemas bei nurodyti, kokias tyrimo kryptis jis potencialiai siūlo. Darbo pabaigoje pristatomas sumanaus valdymo vietos savivaldoje modelis, apimantis keturias svarbiausias, tarpusavyje glaudžiai susijusias sumanaus valdymo vietos savivaldoje dimensijas: strateginį dinamiškumą, tinklaveiką, įgalintą pilietiškumą, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą. Tai padeda aiškiau struktūrinti įvairias sumaniojo valdymo teorijas, o toks modelis ne tik padeda užpildyti sumanių socialinių sistemų tyrimo lauke esančią nišą, bet ir leidžia geriau atskleisti sumanaus valdymo koncepciją.

1. Sumanumo termino daugiareikšmiškumas

Prieš pradedant gilintis į sumanumo termino daugiareikšmiškumą verta akcentuoti, kad sumanumo terminas praktikoje neretai painiojamas su išmanumo terminu. Šie du terminai turi nemažai sąsajų ir panašumų, nes abiejų tipų procesai yra grindžiami informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas: išmanumo terminas vartojamas technologiniams procesams, o sumanumo terminas – vadybiniams procesams apibrėžti14.

Norint apibrėžti sumanųjį valdymą vietos savivaldoje ir sukurti sumanaus valdymo vietos savivaldoje vertinimo modelį, pirmiausia reikia pažiūrėti, kaip apskritai apibrėžiama sumani socialinė sistema. Jucevičienė ir Jucevičius15, išanalizavę sumanumo koncepciją ne tik individo, bet ir socialinių sistemų kontekste, pateikė tokį sumanumo apibrėžimą: „Sumanumas – tai gebėjimas įžvelgti kritinius požymius ar jų sistemą, greitai ir išradingai reaguoti į jų lemiamus svarbius veiksnius – iššūkius, galimybes, tendencijas ar simptomus, juos panaudojant siekiant savo tikslų, sprendimus grindžiant socialine atsakomybe.“ Autoriai pristatė esmines sumanumo dimensijas, kuriomis turi pasižymėti bet kuri sumanioji socialinė sistema, nepriklausomai nuo jos dydžio (organizacija, miestas, regionas, šalis), veiklos pobūdžio ir apimties, tikslų ar kitų savybių (žr. 1 pav.).

1 pav. Sumanumo dimensijos

Šaltinis: Jucevičius, Jucevičienė, 2017, p. 2116

Stanislovaitienė17 sumaniosios socialinės sistemos dimensijas pavadino charakteristikomis, plačiau jas apibūdino ir kiek kitaip išdėstė (žr. 1 lentelę).

Apibendrinus abiejuose šaltiniuose pateiktas sumaniosios socialinės sistemos sampratas galima teigti, kad sumanioji socialinė sistema, siekdama savo tikslų, įgyvendindama savo strategiją, turėtų greitai ir išradingai reaguoti į svarbius aplinkos veiksnius – iššūkius, galimybes, tendencijas ar simptomus, juos suderindama su socialine atsakomybe.

1 lentelė. Sumaniosios socialinės sistemos charakteristikos

Šaltinis: Stanislovaitienė, 2016, p. 25

Miesto studijoms pritaikytas terminas sumanumas, nors ir sąlyginai naujas, mokslinėje literatūroje yra vartojamas. Alexanderis Sahlstromas savo darbe sugrupavo, kaip sumanumo terminas išnaudojamas akademikų, skirtingai tyrinėjant sumaniuosius miestus. Jis išskyrė tris sumaniųjų miestų tyrinėjimo prieigas: 1) pragmatinę, kai siekiama nubrėžti kokybiškesnio urbanistinio planavimo, miesto skaitmenizacijos stiprinimo gaires; 2) technovadybinę, kurioje orientuojamasi į greito reagavimo sensorius, atvirus duomenis, optimizuojant sąnaudas ir maksimizuojant paslaugas piliečiams; 3) sumanumo siekio prieiga, kai kalbama apie veiksmus ir kriterijus norint pasiekti sumanaus miesto statusą, sumanumas čia vertinamas per naudos bendruomenei ir žmonių gyvenimo kokybei prizmę18. Taigi akademiniuose tyrimuose sumanumas gali būti suprantamas skirtingai ir šis terminas tampa bend­ruoju vardikliu, nusakančiu tam tikrą požiūrį.

Nevienodai terminas „sumanumas“ vartojamas ir su valdymo terminu. Scholl ir Scholl teigia, kad pirmuosius mėginimus susieti terminus „sumanumas“ (smart) ir „valdžia“ (government) galima atsekti trumpoje Pasaulio banko ataskaitoje, analizavusioje valdžios veiksmų kompiuterizaciją 1997 metais vienoje Indijos provincijoje19. Vis dėlto tada šie terminai buvo pavartoti be aiškaus apibrėžimo. Šiek tiek vėliau buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Billas Clintonas pavartojo šiuos terminus pristatydamas savo pažiūras ateities valdymo vaidmens kontekste20. Vėliau pasirodę tyrimai ir straipsniai sumanaus valdymo tema, kaip teigia Scholl ir Scholl, remdamiesi Wilke21, kalbėdami apie sumanųjį valdymą, analizuoja tokius ypatumus: 1) kompleksiškumas; 2) nežinomybė; 3) naujų kompetencijų auginimasis ir iš čia kylantis 4) atsparumo didinimas. Visas šis diskursas ir jo vystymosi eiga plačiau pristatomi 2 lentelėje.

2 lentelė. Skirtingi sumanaus valdymo apibrėžimai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis skirtingų autorių darbais

Antroje lentelėje pateikiami apibrėžimai aktualūs siekiant geriau suprasti sąvokos „sumanus valdymas“ aprėptį ir vystymosi eigą, skirtingas sumanumo sampratos paradigmas. Pirmiausia pateikti 2008 metų Hollands ir 2012 metų Gil-Garcia apibrėžimai ypač sureikšmina naujausių technologijų naudojimą sumaniajame valdyme. Antrieji T. Nam ir T. A. Pardo32, J. Winters33 ir A. Alkandari ir kt. taip pat, vėlgi daugiausia žvelgdami į technologijas, atkreipia dėmesį į aukštųjų mokyklų ir technologijų centrų svarbą sumaniajame valdyme. Tretieji 2011 metų Giffinger ir kt. bei 2015 metų Castelnovo ir kt. darbai sumaniajame valdyme akcentuoja tvaraus piliečių įtraukimo kuriant viešąją vertę svarbą. Ketvirtojoje grupėje kompleksiškumo svarbą sumaniajame valdyme išskiria Perreira ir kt., o Batmetan ir Kainde ypač daug dėmesio skiria greitai reakcijai, efektyvumui, taip pat pabrėžia skirtingų suinteresuotųjų grupių viešajame valdyme integraciją.

„Lietuviškoje tradicijoje“, pasirodžius Gaulės 2014 metų tyrimams, išryškėja sumanaus valdymo kompleksiškumas, grįstas tink­laveika ir skirtingų suinteresuotųjų įtraukimu, šią tradiciją tęsia Stanislovaitienė savo disertacijoje (2016), dargi pridėdama greitos reakcijos ir tinkamo išteklių išnaudojimo svarbą.

Pastarieji darbai tarsi žymi sąvokos perėjimą nuo ypatingos koncentracijos į technologijas prie atidesnio dėmesio skyrimo mokymuisi, tinklaveikai, skirtingų suinteresuotųjų grupių įtraukimui ir kompleksiškumui. Vis dėlto iš skirtingų apibrėžimų gausos pakankamai nepaaiškėja, kaip būtų galima apibrėžti kompleksiškumo sąvoką ir kas į ją įeina, kokios normos ir vertybės būtų būtinos sumaniajame valdyme. Atsižvelgiama į aplinkos, kurioje veikia subjektai, situaciją, Stanislovaitienės atveju papildomai akcentuojamas aplinkos nenuspėjamumas ir būtinybė racionaliai naudoti išteklius bei priimti efektyviausius sprendimus34, o tai gali būti ypač gerai matoma empiriškai tyrinėjant skirtingų krizių laikotarpio situaciją.

Apibendrinant galima teigti, kad XX amžiaus pabaigoje atsiradęs sumanumo terminas, nors ir plačiai vartojamas akademinėje literatūroje, kelia nemažą sumaištį. Visgi Jucevičiaus ir Jucevičienės pasiūlyta sumanios socialinės sistemos, kuriai būdingos atitinkamos charakteristikos, prieiga leidžia atsistoti ant tvirtesnio pamato. Bandymai sumanumo terminą pritaikyti viešajam valdymui atskleidžia paradigmų kaitą. Svarbu ir tai, kad sąvokos susiejimas su konkrečiais viešojo valdymo subjektais, straipsnio atveju – savivaldybėmis, galėtų padėti aiškiau atskleisti ir patį sumanųjį valdymą. Tai ir bus daroma tolesnėse darbo dalyse.

2. Sumanaus valdymo vietos savivaldoje koncepcija ir problematika

Atsispyrę nuo sumanios socialinės sistemos ir sumanaus valdymo galime judėti sumanaus valdymo vietos savivaldoje link. Remdamosi praėjusiame poskyryje minėtomis sumanios socialinės sistemos charakteristikomis Stanislovaitienė, Gaulė ir Šiugždinienė35 sukūrė sumanaus viešojo valdymo nacionaliniu lygmeniu modelį. Šių autorių modelis pavaizduotas 2 pav.

2 pav. Sumanaus viešojo valdymo sistemos modelis, kurį apibūdina 4 dimensijos ir 9 charakteristikos

Šaltinis: Stanislovaitienė, Gaulė, Šiugždinienė, 2017, p. 5936

Stanislovaitienė, Gaulė ir Šiugždinienė, toliau analizuodamos sumaniojo valdymo raišką nacionaliniu lygmeniu, išskyrė keturias sumanaus viešojo valdymo dimensijas: 1) strateginis dinamiškumas; 2) tarpinstitucinis bendradarbiavimas; 3) įgalintasis pilietiškumas; 4) tinklaveika37. Remdamiesi šiomis dimensijomis Šiugždinienė, Gaulė ir Rauleckas atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad sumanus valdymas nacionaliniu lygmeniu yra pernelyg fragmentiškas ir nesisteminis. Autoriai pažymėjo, kad didžiausia kliūtis sumanaus valdymo įgyvendinimui nacionaliniu vyriausybės lygmeniu yra sienų tarp skirtingų institucijų egzistavimas, bendradarbiavimo kultūros trūkumas ir nepakankamas siekis į valdymą įtraukti piliečius ir jais pasitikėti38. Visgi verta kritiškai įvertinti pateiktą sumanaus valdymo nacionaliniu lygmeniu modelį. Tai skatina padaryti bent kelios priežastys: pirmiausia naujesni atlikti tyrimai leido geriau suprasti pasiūlytų dimensijų raišką, taip pat nauji pastarojo laikotarpio iššūkiai (COVID-19 pandemija, vis labiau įsibėgėjanti skaitmenizacija ir naujų įrankių išnaudojimas, Lietuvoje vykusi migrantų ir kainų krizė) verčia keistis ir labiau prisitaikyti pačią viešojo valdymo sistemą. Visa tai leis pristatyti galimą sumanaus valdymo vietos lygmeniu modelį.

2.1. Strateginio dinamiškumo dimensija

Šiugždinienė, Gaulė ir Rauleckas, pristatydami savo sumanaus valdymo modelį, taikomą nacionaliniu lygmeniu, atskleidžia, kad strateginio dinamiškumo dimensija pirmiausia pasireiškia dviem ryškiomis savybėmis: 1) strategine įžvalga ir jautrumu; 2) išteklių lankstumu39. Jie taip pat akcentuoja, kad strateginis dinamiškumas yra lyderystės sugebėjimas numatyti kompleksinius politinius iššūkius ir aktyvus veikimas siekiant išvengti krizių40. Nuo 2019 metų, kai pasirodė Šiugždinienės, Gaulės ir Raulecko straipsnis, Lietuvoje buvo ne viena krizė (COVID-19, migrantų krizė, energetinių išteklių krizė), jos leidžia geriau suprasti ir išryškinti strateginio dinamiškumo raišką, ypač vietos savivaldoje.

Pirmiausia pandemijos laikotarpis buvo puiki galimybė patikrinti ir pradėti labiau vertinti strateginį dinamiškumą skirtingose organizacijose. Korn Ferry atliktos apklausos metu buvo apklausta daugiau nei 750 skirtingų organizacijų vadovų. Paklausti, kaip jų organizacijos gali patirti sėkmę pandeminiu laikotarpiu, vienas iš keturių vadovų teigė, kad tik tada, kai panaikins hierarchinį valdymą ir sugebės dar labiau pagerinti greitą organizacijos reakciją41. Panašias išvadas savo darbe pateikia ir Daniel Simon Schaebs42. Jis teigia, kad, žvelgdami į neplanuotus įvykius ir į besitęsiančią skaitmeninę transformaciją, viešojo sektoriaus vadovai turi atrasti strateginio dinamiškumo koncepciją tam, kad pasiruoštų laukiantiems iššūkiams. Pasak autoriaus, strateginis dinamiškumas yra charakterizuojamas pagal tokių savybių kaip prisitaikomumas, lankstumas, iniciatyvumas, reakcingumas ir dinamiškumas raišką. Greita organizacijų reakcija priklauso ne tik nuo modernių technologinių įrankių išnaudojimo, bet yra reikalingi ir fundamentalūs pokyčiai darbo kultūroje43. Kita vertus, Ines Mergel ir Sukumar Ganapati44teigė, kad strateginis dinamiškumas apskritai keičia viešojo valdymo sistemą ne tik organizacijos viduje, bet ir santykyje su išore. Pavyzdžiui, skaitmenizuojant viešąsias paslaugas geriau suprantami vartotojų įpročiai, greičiau prie jų prisitaikoma, į žmonių poreikius labiau pradedama žvelgti iš vartotojo perspektyvos. Čia išryškėja kultūros organizacijoje svarba įgyvendinant strateginio dinamiškumo dimensiją.

Kokios dar patirties praėjusi pandemija suteikė viešajam sektoriui? Plačiau į tai pažvelgė Nadia Zahoor ir kt.45, nagrinėję Suomijos verslo bendrovių strateginio dinamiškumo pamokas viešajam sektoriui. Jie teigė, kad strateginis dinamiškumas pokovidiniu laikotarpiu pasireiškė skirtingais veiksmais. Pirmiausia įvyko adaptacija prie naujų darbo sąlygų, dėl to buvo stabdomi nauji projektai, permąstyti esami atsižvelgiant į etinius veiksnius, išmokta dirbti nuotoliniu būdu. Visa tai vertė geriau suprasti klientų poreikius, suprasta nauja normalumo sąvoka ir pradėta ieškoti naujų galimybių, kurias atvėrė naujas laikotarpis. Tada pradėta investuoti į naujas galimybes, atsirado geresnis technologijų pritaikymas virtualiam bendravimui. Galiausiai prisitaikius pradėti plačiau naudoti socialiniai tinklai, atsirado efektyvesnė komunikacija internetu, taip tarsi įvyko skaitmeninė transformacija.

Taigi, atsižvelgiant į šiame poskyryje pateikiamą informaciją, galima papildyti Šiugždinienės, Gaulės ir Raulecko pristatytą strateginio dinamiškumo dimensiją – ją labiau adaptuoti vietos savivaldai. Strateginis dinamiškumas vietos savivaldoje galėtų būti apibrėžiamas kaip vietos valdžios sugebėjimas tinkamai įvertinti grėsmes ir lanksčiai reaguoti į aplinkos iššūkius. Taip pat kaip gebėjimas prisiimti atsakomybę už supančią aplinką, gebėti numatyti jai gresiančias trumpojo ir ilgojo laikotarpio grėsmes ir atitinkamai joms ruoštis ir priimti reikalingus sprendimus. Sugebėjimas objektyviai vertinti aplinką ir daryti jai įtaką, nuolat mokytis iš savo patirties, sugebėti operatyviai keistis ir tobulėti. Tam yra svarbūs esminiai veiksniai: greita valdžios reakcija, išteklių paskirstymo ir politikos lankstumas, stipri lyderystė, pasitikėjimas komanda ir leidimas jai klysti bei augti, sugebėjimas išnaudoti naujausių technologijų teikiamą naudą ir priimti sprendimus remiantis technologijų teikiamomis galimybėmis, nuolatinis mokymasis. Visos šios savybės dažnu atveju buvo puikiai patikrintos vietos savivaldai susidūrus su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis. Pagrindiniai dimensijos požymiai pristatomi 3 lentelėje.

3 lentelė. Pagrindiniai strateginio dinamiškumo vietos savivaldoje požymiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus

2.2. Tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo dimensijos

Savo daktaro disertacijoje (2016) Stanislovaitienė46 pristatė keturias pagrindines sumaniojo viešojo valdymo nacionaliniu lygmeniu dimensijas. Dvi iš šių dimensijų buvo tarpsektorinis bendradarbiavimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šios dimensijos kilo iš Jucevičiaus ir Jucevičienės47 pasiūlytų sumanios socialinės sistemos charakteristikų. Tokios charakteristikos kaip tinkliškumas, socialinis atsakingumas, mokymasis sudaro prielaidas minėtoms dimensijoms atsiskleisti nacionaliniu sumanaus valdymo lygmeniu. Šiugždinienė, Gaulė ir Rauleckas savo 2019 metų straipsnyje tarpsektorinį bendradarbiavimą pristatė kaip skirtingų organizacijų ir skirtingų sektorių interakcijas. Bendradarbiavimas atsiskleidžia sėkmingai dalijantis informacija ir ištekliais. Trys pagrindinės dimensijos charakteristikos įvardijamos kaip pasidalintoji lyderystė, bendradarbiavimo platformos ir pasidalintoji atsakomybė48. Kartu pristatoma dar viena dimensija – tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Ji atsiskleidžia per bendradarbiavimo platformų raišką, o tai gana aiškiai sutampa su tarpsektorinio bendradarbiavimo dimensija. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas taip pat atsiskleidžia per bendradarbiavimo ir kolaboravimo kompetencijų raišką.

Vis dėlto, analizuodamas sumanius miestus ir sumanųjį valdymą vietos lygmeniu šio straipsnio autorius mano, kad minėtos dimensijos kartu su įgalintojo pilietiškumo dimensija pernelyg dubliuojasi tarpusavyje. Būtent ketvirtojoje įgalinto pilietiškumo dimensijoje taip pat daug kalbama apie tinkamų bendradarbiavimo platformų svarbą, valdžios sektoriaus aktyvaus bendradarbiavimo kompetenciją ir sugebėjimus bei kalbant apie tarpsektorinį bendradarbiavimą jau minėtos pasidalintosios lyderystės charakteristikos raišką. Todėl formuojant sumanaus valdymo vietos lygmeniu modelį šios tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo dimensijos galėtų susilieti ir būtų įvardijamos kaip viena – tinklaveikos dimensija. Ši dimensija galėtų įimti tarpsektorinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, taip pat šiek tiek atspindėtų bendradarbiavimo su piliečiais vertybes ir principus.

Formuodami tinklaveikos dimensiją sumanaus valdymo vietos savivaldoje atveju galime pasitelkti atliktus sumanių savivaldybių tyrimus. Pavyzdžiui, Andrej Kona ir kiti49, nagrinėję Slovakijos sumaniųjų savivaldybių pavyzdžius, teigia, kad būtent sumaniosios savivaldybės suteikia puikią galimybę visai šaliai pagerinti savo inovacijų ir eksporto potencialą. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad norint tai pasiekti labai svarbus yra bendradarbiavimo dėmuo, kuris apimtų skirtingų interesų grupių bendrą veiklą pradedant ekonomikos, baigiant socialinėje srityje. Atlikę Slovakijos sumaniųjų miestų ir savivaldybių analizę, autoriai išvardija, kokios bendradarbiavimo formos ir principai yra svarbiausi sumaniųjų miestų tikslų įgyvendinimui. Čia jie išskiria:

• Skaidrumas (proceso ir rezultatų) ir nepriklausomas pasirodymo įvertinimas, skatinant atskaitomybę.

• Integruotas holistinis požiūris, žvelgiantis į rezultatus, nuolatinį įvertinimą, bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis grupėmis, technologijų išnaudojimą.

• Įsipareigojimas gautų rezultatų atvirumui ir panaudojimui.

• Įsipareigojimas efektyviam bendrų išteklių panaudojimui, tvarumui ir biodiversijai.

• Noras būti inovatyviems.

• Įsipareigojimas atsakingai vertinti pasitikėjimą, žvelgiant į duomenų apsaugos ir privatumo aspektus.

• Globalus požiūris.

Autoriai taip pat pažymi, kad būtent sumanūs miestai ir vietos lyg­muo yra pajėgesni keisti savo aplinką ir vertybes, palyginti su regionais, siekdami įgyvendinti savo tikslus, labiau skatinti bendradarbiavimą. Kodėl bendradarbiavimas tarp savivaldybių yra svarbus, paaiškina ir Scholl ir Al Awadhi50. Jie savo tyrime taip pat akcentavo, kad sukurti ir išlaikyti bendradarbiauti siekiančią valdžią yra ypač svarbu įgyvendinant sumanių savivaldybių tikslus. Savo tyrime jie analizavo devynias savivaldybes, priklausančias „eCityGov“ susivienijimui (angl. eCityGov Alliance), laikomam sėkmingo Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakarų Ramiojo vandenyno miestų savivaldybių bendradarbiavimo pavyzdžiu. Darbo išvadose autoriai pažymi, kad siekiant glaudesnio savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo padeda bendri tikslai, bendrų sprendimų priėmimo konsensusu siekis ir bendras išteklių sutelkimas įgyvendinant bendrus tikslus. Tokiam bendradarbiavimui gali kliudyti atlikta ir neigiamai įvertinta bendradarbiavimo sąnaudų ir naudos analizė. Visi šie aspektai, žvelgiant iš vietos savivaldos pusės, gali padėti geriau suprasti patį tinklaveikos veiksnį.

Kas dar svarbu savivaldybėse siekiant glaudesnio skirtingų sub­jektų bendradarbiavimo? Į tai savo darbe atsako Vassiliki Delitheou ir Starvoula Georgakopoulou51 (2019). Jos taip pat analizavo bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant skirtingų sumaniųjų miestų iniciatyvas. Kaip vieną iš sėkmingo bendradarbiavimo veiksmų autoriai nurodo skirtingoms šalims aktualios informacijos skaidrumo ir kokybės bei prieinamumo užtikrinimą. Tai gali būti pasiekiama vykdant bendras konsultacijas, skatinant bendradarbiavimo tinklų plėtrą. Kas dar, be informacijos skaidrumo ir kokybės, svarbu sėkmingam bendradarbiavimui užtikrinti, savo tyrime atskleidžia Gebska52. Ji teigia, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo sričių vis dar yra vienas didžiausių sunkumų siekiant regionuose naujovių daugėjimo ir konkurencingumo. Savo darbe atlikusi sumanios specializacijos strategijos pagal Europos Komisijos 2020 pristatytą strategiją įgyvendinimo Zeliona Gura mieste analizę, autorė pažymi, kad kooperacija yra tinkamiausia bendradarbiavimo forma. O tokios bendradarbiavimo formos sėkmė priklauso nuo ilgalaikių bendrų tikslų turėjimo.

Minėtų tikslų svarbą akcentuoja ir kiti sumaniuosius miestus tyrinėję autoriai. David Landsbergen ir kiti53 savo darbe akcentuoja, kad kokybiška informacija yra valdymo pagrindas. Todėl informacijos sukūrimas, saugojimas ir analizavimas yra visuomenės gerovės užtikrinimo sėkmės garantas. Atliktoje analizėje autoriai taip pat pažymi, kad valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas yra priklausomas nuo valdžios tikslų. Jei siekiama kuo naujesnių ir aktualesnių duomenų, tada daugiau pasitikėjimo reikia privačiu sektoriumi, o siekiant daugiau skaidrumo, atsakomybės ir prieinamumo, daugiau atsakomybės renkant ir prižiūrint duomenis turėtų tekti pačiai valdžiai. Taigi ir pasak šių autorių, bendradarbiavimas taip pat labai stipriai priklauso nuo valdžios pasirinktų tikslų ir siekių.

Šiugždinienė, Gaulė ir Rauleckas savo tyrimo išvadose teigė, kad būtent nacionaliniu lygmeniu siekiant sumanaus viešojo valdymo didžiausias iššūkis yra sienų tarp skirtingų institucijų sugriovimas, skirtingų institucijų veiklos tikslų takoskyra. Ši takoskyra taip pat jaučiama siekiant į sprendimų priėmimo procesą labiau įtraukti piliečius. Visais šiais atvejais jaučiamas ryškus pasitikėjimo trūkumas54. Nagrinėjant sumanųjį valdymą vietos lygmeniu daroma prielaida, kad vietos valdžiai esant arčiau žmonių šio pasitikėjimo galėtų būti daugiau, taip pat gyvenant vienoje bendruomenėje turėtų jaustis mažesnis atotrūkis tarp skirtingų sektorių.

4 lentelė. Sumanaus vietos valdymo tinklaveikos dimensijos pagrindiniai požymiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Apibendrindamas poskyryje pateiktą informaciją sumanaus valdymo vietos savivaldoje modelio atveju šio straipsnio autorius siūlytų tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo dimensijas sujungti į vieną tinklaveikos dimensiją. Galima teigti, kad svarbiausia jos sudedamoji dalis būtų bendradarbiavimo veiksnys. Vis dėlto bendradarbiavimas turi eiti kartu su skaidrumo siekiu tiek bendradarbiavimo proceso metu, tiek žvelgiant į siektinus rezultatus. Taip pat partneriai, veikiantys tinklaveikoje, turi būti pasiryžę dalintis savo turimais ištek­liais, tam svarbu sutarti dėl bendrų tikslų ir strategijos jiems pasiekti gairių. Tinklaveikoje veikiantys subjektai turi aiškiai suprasti savo vaid­menį procese, taip pat jam padeda konkrečių už bendradarbiavimą atsakingų asmenų ar institucijų įsteigimas. Svarbią įtaką tinklaveikos sėkmei daro biurokratinio proceso procedūrų suvaldymas. Šios dimensijos pagrindiniai požymiai pristatomi 4 lentelėje.

2.3. Piliečių įgalinimo dimensija

Ši dimensija iš pirmo žvilgsnio atrodo stipriai susijusi su prieš tai buvusia tinklaveikos dimensija. Pristatydami ją Šiugždinienė, Gaulė ir Rauleckas akcentuoja, kad ji yra interakcijos forma tarp valdžios ir piliečių sprendimo priėmimo procese ir bendrame viešųjų paslaugų tobulinimo procese. Šis santykis grindžiamas valdžios skaidrumo, viešumo ir piliečių įgalinimo principais55.

Vis dėlto analizuojant sumaniųjų miestų iniciatyvas ir naujausius akademinius darbus, tyrinėjančius šią sritį, išryškėjo, kad vis daugiau dėmesio teikiama valdžios ir piliečių santykių analizei ir šių santykių tarpusavio dinamikai apibūdinti. Maria Vincenza Ciasullo, kartu su kitais autoriais toliau tyrinėjusi sumaniųjų bendruomenių santykį su sumaniais miestais, teigia, kad dėdamos strateginio valdymo pastangas pagreitinti biurokratinius procesus bendruomenės gali prisidėti siūlydamos naujus sprendimus pagerinti tvarumą ir suvaldyti komp­leksiškumą56. Sumanioje savivaldoje piliečiai dažnai tampa skirtingų iniciatyvų varomąja jėga, todėl verta plačiau įsigilinti, kokios yra piliečių įsitraukimo į sumaniųjų miestų iniciatyvas priežastys ir motyvacija, kaip valdžia išnaudoja pilietinę visuomenę ir kaip ji keičia valdymą. Visa tai atsiskleidžia šios dimensijos raiškoje.

Minėtieji autoriai, tyrinėdami Italijos Trento miesto pavyzdį, išskyrė pagrindinius sumanios bendruomenės subjektus, dalyvaujančius priimant sprendimus: 1) piliečiai studentai; 2) mokyklos; 3) bendrovės; 4) viešasis sektorius; 5) tyrimų centrai. Piliečiai ir ypač aukštųjų mokyklų studentai yra įtraukiami į paslaugų gerinimą ir dalyvauja priimant sprendimus – aktyviai siūlo inovatyvias idėjas, sprendimus paslaugų neefektyvumui įveikti. Partnerystė su mokyk­lomis ir universitetais padeda skleisti žinias, kaip taikyti technologijas ir ugdyti tvarumą skatinantį mentalitetą. Bendrovės ir viešasis sektorius yra pagrindiniai veikėjai, kuriantys veiklas, besirūpinantys žinių perdavimu ieškant tęstinio vystymosi. Galiausiai tyrėjai paruošia reikalingus duomenis, jų analizę, padeda įgyti reikalingų įgūdžių, surinkti reikalingą informaciją, ją tinkamai interpretuoti.

Aiški bendradarbiavimo su pilietine visuomene sistema padeda tobulinti reikalingas strategijas, geriau įdarbinti ir protingai išnaudoti reikalingas technologijas. Ji taip pat padeda plačiau išnaudoti jau esamus technologinius įrankius. Vis dėlto pilietinės visuomenės įtraukimas nėra tik efektyvumo klausimas, bet pirmiausia demokratijos tvarumo ir pačios visuomenės dalyvavimo prielaida. Mohseni atliktas tyrimas ne tik patvirtina Meijer ir Rodriguez Bolivar57 pasiūlytą požiūrį, kad sumanių miestų valdymas turėtų siekti gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinės įtraukties, o piliečių galia atsispindi jų įsitraukime į demokratinius procesus, bet ir teigia, kad pats aukščiausias piliečių įsitraukimo lygis yra matuojamas procesuose, bet ne rezultatuose. Jis teigia, kad piliečių galia turėtų būti matoma kaip tęstinė veikla ir visuomenė turėtų įsitraukti į sumanaus miesto formavimą ir valdymą kuo anksčiau, netgi jau vizijos formavimo stadijoje58. Kas mažina ir skatina piliečių pasitikėjimą valdžia šiuose procesuose, atskleidžia Soonhee Kim ir Jooho Lee59. Jie savo darbe ištyrė, kokią įtaką piliečių gyvas ir virtualus dalyvavimas daro jų supratimui apie skaidrumą mieste ir pasitikėjimui valdžia. Jų atlikta studija pagrindžia, kad žmonės bus linkę gerokai labiau pasitikėti valdžia, kai jie gyvai dalyvauja skirtingose programose. Vis dėlto dalyvavimas virtualiose programose piliečių pasitikėjimą ir skaidrumo suvokimą kelią sąlyginai mažai. Viena to priežasčių – kad virtualus dalyvavimas pats savaime apriboja tam tikras galimybes stebėti visą procesą nuosekliai ir priimti konkrečius sprendimus. Tam nemažą įtaką taip pat daro riboti žmonių technologiniai sugebėjimai ir mažesnis žmonių pasitikėjimas naujausiomis technologijomis bei konfidencia­lumo užtikrinimo klausimai. Kaip atskleidė kitos panašios studijos60, Vokietijos ir Ispanijos valdžia virtualų dalyvavimą išnaudojo kaip sau parankų įrankį, padedantį legitimuoti norimą politiką, ir toks virtualus dalyvavimas vos atitiko įstatymuose numatytus reikalavimus. Vis dėlto minėta Kim ir Lee analizė buvo atlikta prieš pasaulinę COVID-19 pandemiją, kurios metu daugelis žmonių buvo priversti daugiau naudoti įvairesnius skaitmeninės komunikacijos įrankius, todėl šiandien atliktų tyrimų rezultatai galėtų gerokai skirtis nuo ankstesniųjų.

Grįžtant prie politikos efektyvumo klausimo vertingas Jose M. Barrutia ir kt.61 tyrimas. Jie analizavo piliečių įtraukimo į sumanių strategijų įgyvendinimą svarbą 143 Ispanijos savivaldybių atliktuose inovatyviuose projektuose. Jų studija atskleidžia, kad į piliečius orientuota vadybos sistema (inovacijų vykdymas gerai suderintas su aktyviu piliečių dalyvavimu) ir į tiekėjus orientuota sistema (neeilinis bendradarbiavimas su galimais paslaugų teikėjais) turi ypač didelę įtaką trims viešosios naudos sritims (efektyvumui, efektingumui ir socialiniams iššūkiams). Savo ruožtu susitelkimas tik į piliečius ir ekspertus (neeilinis ekspertų ir piliečių bendradarbiavimas) ir į kolegas (angl. peer) (neeilinis susitelkimas į bendradarbiavimą su kitomis valdžios struktūromis) ypač didelės viešosios naudos minėtose trijose srityse neduoda. Tai patvirtina studijos surinkti empiriniai duomenys. Svarbu pažymėti, tai rodo ir autorių empiriniai duomenys, kad išskirtinis dėmesys piliečiams ir visuomenei tampa nebeproduktyvus, jeigu jis nėra suderintas su neeiliniais valdžios vadybiniais sugebėjimais. Čia išryškėja vietos valdžios vadybinių sugebėjimų, vertybių ir kultūros svarba įgyvendinant sumaniųjų miestų ir savivaldybių tikslus, todėl tai galėtų būti svarbi sumanaus valdymo vietos modelyje dalis. Panašiai kaip Jose M. Barrutia ir kt. (2022) vietos valdžios požiūrį į šiuolaikines technologijas ir informacijos rinkimą tiria Naomi Jacobs su kolegomis62. Atlikdami savo tyrimą jie teigė, kad šiuolaikinės technologijos, daiktų internetas leidžia surinkti labai daug informacijos apie piliečius, teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau jie teigia, kad vis dėlto, naudodami šią informaciją, valdžios atstovai privalo atsižvelgti ne tik į tai, kaip minėti duomenys bus suvaldyti, bet ir kaip jie gali paveikti skirtingas interesų grupes. Maža to, neretai verta paklausti savęs, ar tikrai tam tikrą konkrečią informaciją apskritai verta rinkti, jei ji tuo metu yra nereikalinga, bet gali sukelti įvairias grėsmes, jei nebus tinkamai apsaugota ateityje. Apibendrinant galima pasakyti, kad efektyvus bendradarbiavimas su piliečiais labiausiai priklauso nuo taikomų bendradarbiavimo praktikų ir turimų vietos valdžios vadybinių sugebėjimų bei požiūrio į patį bendradarbiavimą ir esamas technologijas.

Taigi apibendrindami visame poskyryje pateiktą informaciją galime teigti, kad technologijų pažanga atveria vis daugiau galimybių įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą, o tai yra vienas esminių sumanaus miesto vystymo kriterijų. Piliečių pagalba renkant duomenis, jų gaunamų viešųjų paslaugų vertinimas leidžia sumanaus miesto iniciatyvas pakelti į naują lygį. Siekiant stiprinti šį bendradarbiavimą svarbų vaidmenį atlieka savivaldybės vadovų požiūris į šį bendradarbiavimą ir piliečių turimos patirtys bei vertybės, vietos institucinė sąranga. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad bent jau anksčiau į piliečių įtraukimą į sprendimų priėmimą pasitelkus virtualias priemones buvo žiūrima gana formaliai, daugiau siekiant legitimuoti valdžios pasirinktą politiką. Todėl svarbu prieš pradedant bendradarbiavimą išsigryninti savo tikslus ir vertybes, apsispręsti dėl konkrečių komunikacijos kanalų ir įrankių. Vis dėlto piliečių įsitraukimas nėra savaime suprantamas dalykas. Neretai žmonės teigia, kad norėtų daugiau galios, tačiau patys esamus įrankius išnaudoja nepakankamai. Taip pat reikia suprasti, kad aktyvesnį įsitraukimą gali stabdyti nepakankamas piliečių ir valdžios technologinis raštingumas, duomenų apsaugos ir konfidencialumo užtikrinimo rizikos. Įgalinto pilietiškumo sumanios vietos savivaldos atveju dimensijos požymiai pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Sumanaus vietos valdymo įgalinto pilietiškumo dimensijos pagrindiniai požymiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus

2.4. Socialinis ir aplinkosauginis tvarumas

Socialinis ir aplinkosauginis tvarumas yra nauja dimensija, kurią šio straipsnio autorius įtraukė į sumanaus valdymo vietos savivaldoje modelį. Socialinis ir aplinkosauginis tvarumas visiškai nebuvo pristatytas Šiugždinienės, Gaulės ir Raulecko sumanaus valdymo nacionaliniu lygmeniu modelyje. Kaip teigia Jonas Friedrich ir kt.63, miestas gali vadintis sumaniu, jeigu jis išnaudoja informacines technologijas spręsdamas erdvines, ekonomines, aplinkosaugines ir socia­lines prob­lemas, susijusias su urbanistine aplinka. Visame pasaulyje nacio­nalinės vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos, miestų susivienijimai ir daugybė kitų suinteresuotų grupių remia sumanaus miesto koncepciją tam, kad lengviau pasiektų tvarų urbanistinį vystymąsi. Todėl socialinį ir aplinkosauginį tvarumą verta išskirti kaip atskirą dimensiją ir plačiau pristatyti, ką jis reiškia, kaip suprantamas ir galėtų būti įvertintas.

Aplinkosauga yra viena iš pagrindinių sumanaus miesto akademinių tyrimų sričių. Tai atlikdami gana daug, 965 „Scopus“ duomenų bazės akademinius straipsnius, išanalizavo Zechou Wu ir kt.64 Pasak jų, „IKT (informacinės ir komunikacinės technologijos)“, „sumanus elektros tinklas“ ir „sumanus augimas“ yra trys pagrindiniai daugiausia cituojami žodžiai / sąvokos, todėl informacinės technologijos, energija ir aplinkosauga, urbanistinis transportas ir urbanistinė politika, planavimas ir vystymas yra trys pagrindiniai tyrinėjimų klasteriai. Taigi aplinkosauga ir tvarumas yra viena iš svarbiausių sumanių miestų tyrimo sričių, tačiau kodėl jie yra tokie svarbūs? Tai pabandė išsiaiškinti Bidyadhar Rout su kolegomis65. Jie pažymi, kad yra keletas intervencijos sričių, per kurias tradiciniai miestai gali būti transformuojami į sumaniuosius. Iš tų sričių viena svarbiausių yra energijos efektyvumas, atsinaujinančių šaltinių egzistavimas ir sumanūs mobilumo planai. Būtent šios sritys yra pačios efektyviausios, kai siekiama atliepti aplinkosauginius tikslus, tokius kaip taršos emisijų ir energijos suvartojimo mažinimas. Šie žingsniai gali ir padėti pasiekti teigiamų ekonomikos tikslų, ir sumažinti administravimui tenkančias išlaidas bei pagerinti teigiamų paslaugų kokybę. Todėl tvarumo veiksnys sumaniuose miestuose yra ypač svarbus. Vis dėlto šiandien sumanūs miestai savo socialinį ir aplinkosauginį atsparumą pasiekia taikydami globalias technologijas, o tai gali sukelti ir neplanuotų pasekmių, nes didžiausia nauda suteikiama tiems elitams, kurie turi daugiausia galimybių išnaudoti savo jau turimą galią. Tai savo darbuose analizuoja skirtingi autoriai. Geras pavyzdys yra Monika Wawer ir kt.66 atliktas tyrimas. Jie teigia, kad sumaniai tvarūs miestai meta iššūkį moderniam pasauliui ir būtent Z karta, kurios atstovai dabar žengia į suaugusiųjų pasaulį, bus atsakingi už šios koncepcijos įgyvendinimą. Minėtos tyrėjos išnagrinėjo Z kartos nuostatas, susijusias su sumaniaisiais miestais. Būtent tvarumo faktorius išryškėjo bene labiausiai. Sumanus mobilumas Z kartai yra svarbus keturiais aspektais: ekologinių sprendimų viešajame transporte, patogumų, skirtų keleiviams ir vietos gyventojams, alternatyvų, skirtų pakeisti visuomenės požiūrį į transportą ir prisitaikymo prie jų poreikių, transporto srauto kontrolės. Šių tyrėjų atlikta apklausa parodė, kad minėtai kartai tvarumas ir IKT naudojimas yra ypač aktualūs ir šios nuostatos gali sukelti spaudimą vietos valdžios atstovams.

Visgi, kaip teigia Sarah Burch, technologinis optimizmas, siejamas su sumanių miestų judėjimu, kelia ir tam tikrų problemų67. Trys pagrindinės problemos yra: teisingumas ir įtrauktis (kalbant plačiau kvestionuojamas demokratinio valdymo stiprumas ir teisėtumas), ši nuostata siejasi ir su prieš tai minėtu Bidyadhar Rout ir kt. (2021) tyrimu, antroji įvardijama problema yra privatumas, trečioji – tvarumas. Autorė taip pat teigia, jog yra mažesnė tikimybė, kad tos sumanių miestų iniciatyvos, kurios dažnai atrodo vedamos „technologijų dėl technologijų“ ar komercializacijos ir nėra tinkamai integruotos į miestų planus ir ilgalaikius strateginius dokumentus, bus įgyvendintos sėkmingai, negu tikimybė, kad sėkmingai bus įgyvendintos tos, kurios yra integruotos. Dažnai skaidrus ir įtraukiantis valdymas yra matomas kaip svarbiausias tvarumo faktorius ir jis yra susijęs su institucinėmis galimybėmis, vykdančiomis pozityvų reguliavimą, finansinį stabilumą, prasmingą įtraukimą naudojantis vietos bendruomenės patirtimi, stebėjimo ir vertinimo procedūras68. Burch taip pat plačiau pristato tvarumo veiksnį sumaniuose miestuose. Pasak jos, sumanūs miestai gali padėti pasiekti proveržį tvarumo srityje dviem būdais. Pirmiausia tokiuose miestuose daug lengviau sekti ir valdyti informaciją, atskleidžiančią tvarumui svarbius rodiklius. Antrasis minimas efektas – jie padeda sutelkti bendruomenę siekti tvarių tikslų, tai daroma skirtingais būdais naudojantis estetinėmis galimybėmis, sukuriant pasitikėjimą, išnaudojant dvasinę ar istorinę bendruomenės patirtį, skatinant ne materialinę biologinės įvairovės vertę. Taigi tvarumas sumaniuose miestuose susijęs ne tik su aplinka (teršalų emisijų mažinimas, bioįvairovės skatinimas ir pan.), bet ir su socialiniais veiksniais: įtrauktimi, visuomenės sveikata, pajamų nelygybe. Taip atsiranda įdomus santykis tarp technologijų ir elgsenos, t. y. vertybių, kurioms įtaką daro vykdoma politika.

Taigi kai kalbame apie socialinio ir aplinkosauginio tvarumo dimensiją sumaniame vietos savivaldos valdyme pirmiausia turime atsižvelgti į vietos valdžios dėmesį aplinkosauginėms iniciatyvoms, t. y. energetiniam efektyvumui, CO2 emisijų mažinimui ir pan., tačiau negalime ignoruoti ir technologijų atveriamų galimybių sutelkti bendruomenę ir atidesnį dėmesį atkreipti į aplinkos tausojimo temas. Pirmiausia tam pasiekti turėtų būti pasitelkta vietos bendruomenė, jos patirtis ir sugebėjimai. Siekiant didesnės dimensijos raiškos vietos savivaldoje tvarumo veiksnys turėtų aiškiai figūruoti savivaldos trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose planuose ir dokumentuose. Taip pat turėtų būti užtikrinti skaidrumo ir atsakomybės bei piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus mechanizmai vengiant pernelyg didelės tų procesų biurokratizacijos. Technologijos gali vesti sumaniąją vietos savivaldą į priekį, tačiau jos kelia ir tam tikrų uždavinių. Pirmiausia tvariam jų naudojimo užtikrinimui reikia nepamiršti duomenų apsaugos ir privatumo svarbos, ypač daugiau dėmesio skirti labiau marginalizuotoms visuomenės grupėms. Tik tai suprantanti valdžia galės pasitelkti technologijas didesniam tvarumui užtikrinti ir gebės suvaldyti su technologijų pažanga, informacijos kiekio suvaldymu ir apsauga susijusius iššūkius. Socialinio ir aplinkosauginio tvarumo dimensijos pagrindiniai požymiai pristatomi 6 lentelėje.

6 lentelė. Sumanios vietos savivaldos socialinio ir aplinkosauginio tvarumo dimensijos pagrindiniai požymiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Išvados

Atlikę kritinę sumanaus valdymo nacionaliniu lygmeniu koncepcijos ir dimensijų analizę ir remdamiesi pristatytų naujų galimų dimensijų požymių charakteristikomis, galime formuoti naują sumanaus valdymo vietos lygmeniu koncepciją. Straipsnyje vadovaujamasi šia sumanaus valdymo vietos savivaldoje koncepcija:

Sumanus valdymas vietos savivaldoje – tai toks valdymas, kuriuo vietos valdžios institucijos įsitraukia į bendrosios vertės kūrimą pagal savo kompetenciją, įgalindamos vietos savivaldos viešojo valdymo sistemą ir jos subjektus efektyviai veikti greitai kintančios aplinkos sąlygomis – racionaliai panaudoti sistemos ir jos aplinkoje esančius išteklius, priimti ir įgyvendinti konkrečiomis sąlygomis adekvačius sprendimus. Sumanus valdymas vietos savivaldoje realizuojamas pasitelkus strateginio dinamiškumo, tinklaveikos, įgalinto pilietiškumo ir socialinio bei aplinkosauginio tvarumo dimensijas.

Sumanusis valdymas vietos savivaldoje yra plati sąvoka, sumanumo savybės integruojasi į sistemos struktūras bei procesus. Sumanus valdymas vietos savivaldoje apima tam tikras veiklos formas, metodus, kurie yra pritaikomi formuojant ir įgyvendinant politiką ir teikiant viešąsias paslaugas. Atlikus akademinės literatūros analizę ir atsižvelgus į sumanaus valdymo vietos lygmeniu charakteristikas galima patobulinti Stanislovaitienės, Gaulės ir Šiugždinienės (2017) bei Šiugždinienės, Gaulės ir Raulecko (2019)69 pasiūlytus modelius70 ir, pritaikius juos vietos savivaldai, geriau atskleisti patį sumanųjį valdymą.

Autoriaus nuomone, sumanaus valdymo vietos savivaldoje atveju, atsižvelgiant į Stanislovaitienės, Gaulės ir Šiugždinienės modelį71, galima strateginį dinamiškumą dar labiau praplėsti vietos lygmeniu, jau buvusią tarpinstitucinio bendradarbiavimo dimensiją galima sujungti ir labiau praplėtus paslėpti po tinklaveikos dimensija, įgalintas pilietiškumas vietos lygmeniu pasireiškia dar stipriau ir todėl gali leisti geriau suprasti patį sumanųjį valdymą. Taip pat, norint tinkamai suprasti sumanųjį valdymą vietos lygmeniu, atsiranda nauja specifinė socialinio ir aplinkosauginio tvarumo dimensija.

Svarbu pabrėžti, kad visų dimensijų pasireiškimas sumanioje vietos valdymo sistemoje yra būtinas, tačiau dažnai yra skirtingas ir nulemtas įvairių aplinkybių. Dimensijų raiška kiekvienoje valstybėje ir jos savivaldybėje gali būti skirtinga, ji priklausys nuo toje sistemoje egzistuojančių kultūrinių normų ir vertybių, valdžios požiūrio į technologijas ir jų išnaudojimo priimant konkrečius sprendimus. Tačiau jos yra būtinos norint sėkmingai įgyvendinti sumanųjį viešąjį valdymą vietos savivaldoje.

Sumanus valdymas vietos savivaldoje realizuojamas per strateginio dinamiškumo (greita valdžios reakcija, išteklių paskirstymo ir politikos lankstumas, stipri lyderystė, pasitikėjimas komanda, technologijų išnaudojimas, nuolatinis mokymasis ir kt.), tinklaveikos (bend­radarbiavimas, skaidrumas, pasidalijimas ištekliais, bendri tikslai ir strategijos, aiškūs partnerių vaidmenys, bendros institucijos), įgalinto pilietiškumo (aiškūs įtraukimo tinklai ir kanalai, duomenų konfidencia­lumo ir privatumo užtikrinimas, bendradarbiavimą skatinanti kultūra ir vertybės) ir socialinio bei aplinkosauginio tvarumo (valdžios dėmesys aplinkosauginėms iniciatyvoms, bendruomenės dėmesys aplinkosaugai, aplinkosaugos elemento įtraukimas į strateginius dokumentus, biurokratijos suvaldymas bendradarbiaujant su piliečiais, marginalizuotų visuomenės grupių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus) dimensijas. Šios dimensijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, visų jų pasireiškimas sumaniajame valdyme vietos savivaldoje yra būtinas, tačiau skirtingas – priklauso nuo aplinkos sąlygų ir vertybių, valdžios gebėjimų ir noro šiomis aplinkybėmis priimti adekvačius sprendimus.

Pasiūlytas sumanaus valdymo vietos savivaldoje modelis tyrėjams ne tik leidžia reflektuoti sumanaus valdymo srityje atliekamus tyrimus, bet ir atveria galimybę ištirti sumanaus valdymo situaciją tiek Lietuvos, tiek užsienio vietos savivaldoje. Tai taip pat padeda geriau atskleisti patį sumanųjį valdymą. Vis dėlto tinkamam vietos savivaldos sumaniam valdymui ištirti reikia paruošti atitinkamus metodologinius įrankius, kurie būtų būsimų akademinių tyrimų tikslas.

Literatūra ir šaltiniai

Ansell, Christopher, Eva Sorensen ir Jakob Torfing. „The Covid-19 Pademic as a Game changer for Public Administration and Leadership? The Need for Robust Governance Responses to Turbulent Problems“. Public Management Review 23, nr. 7 (2020): 949–960. https://doi.org/10.1080/14719037.2020.1820272

Baibarac-Duignan, Corelia ir Michael de Lange. „Controversing the Datafied Smart City: Conceptualising a ‘making-controversial’ Approach to Civic Engagement“. Big Data and Society 8, nr. 2 (2021). https://doi.org/10.1177/20539517211025557

Barrutia, Jose M., Carmen Echebarria, Itziar Aguado-Moralejo, Vanessa Apaolaza-Ibanez ir Patrick Hartmann. „Leading Smart City Projects: Government Dynamic Capabilities and Public Value Creation“. Technological Forecasting and Social Change 179 (2022): 121679. https://doi.org/10.1016/j.techfore.2022.121679

Batmetan, Johan Reimon ir Quido C. Kainde. „Understanding Smart City Strategy in Developing Countries’ Cities“. Theoretical and Empirical Researches in Urban Management 17, nr. 3 (2022): 71–88. https://www.jstor.org/stable/10.2307/27160135

Buškevičiūtė, Jolanta. „Sumaniojo viešojo valdymo koncepcijos paieškos: skirtingų teorinių prieigų kritinė analizė“. Viešoji politika ir administravimas 13, nr. 3 (2014): 359–371.

Caragliu, Andrea ir Chiara Del Bo. „Much Ado about Something? An Appraisal of the Relationship between Smart City and Smart Specialisation Policies“. Journal of Economic and Social Geography 109, nr. 1 (2017): 129–143. https://doi.org/10.1111/tesg.12272

Carboni, Inga ir Rob Cross. „How post Pandemic Leaders can drive Performance and Innovation“. American Management Association. June 29, 2021. https://www.amanet.org/articles/how-post-pandemic-leaders-can-drive-performance-and-innovation/

Castelnovo,Walter, Gianluca Misuraca ir Alberto Savoldelli. „Smart Cities Governance the Need for a Holistic Approach to Assessing Urban Participatory Policy Making“. Social Science Computer Review 34, nr. 6 (2015): 724–739. https://doi.org/10.1177/0894439315611103

Chourabi, Hafedh, Taewoo Nam, Shawn T. Walker, J. Ramón Gil-Garcia, Sehl Mellouli, Karine Nahon, Theresa A. Pardo ir Hans Jochen Scholl. „Understanding Smart Cities: An Integrative Framework“. Proceedings of the Annual Hawaii International Conference on System Sciences (2012): 2289–2297. https://dblp.org/db/conf/hicss/hicss2012.html

Ciasullo, Maria Vincenza, Orlando Troisi, Mara Grimaldi ir Daniele Leone. „Multi-level Governance for Sustainable Innovation in Smart Communities: An Ecosystems Approach“. International Entrepreneurship and Management Journal 16 (2020): 1167–119. https://doi.org/10.1007/s11365-020-00641-6

Colding, Johan, Stephan Barthel ir Patrik Sörqvist. „Wicked Problems of Smart Cities“. Smart Cities 2, nr. 4 (2019): 512–521. https://doi.org/10.3390/smartcities2040031

Delitheou, Vassiliki ir Stavroula Georgakopoulou. „Integrated Territorial Investments as a Tool for Sustainable Urban Development the Case of Piraeus Municipality“. Theoretical and Empirical Research in Urban Management 14, nr. 3 (2019): 22–40.

Eger, John. „Smart Growth, Smart Cities, and the Crisis at the Pump a Worldwide Phenomenon“. The Journal of E-Government Policy and Regulation, 2009. https://doi.org/10.3233/IWA-2009-0164

Enhancing the Contribution of Digitalisation to the Smart Cities of the Future, 2019. OECD. http://www.oecd.org/regional/urban-development.htm

Gaulė, Eglė. „Sumanus viešasis valdymas: samprata ir dimensijos“. Viešoji politika ir administravimas 13, nr. 3 (2014): 372–385.

Gebska, Karolina. „Shaping Cross-Sectoral Cooperation Based on Smart Specializations in the City of Zielona Gora“. Management 23, nr. 2 (2019): 157–168. http://dx.doi.org/10.2478/manment-2019-0024

Giffinger, Rudolf. European Smart Cities: The Need for a Place Related Understanding. Edinburgh Napier University, 2011.

Gil-Garcia, J. Ramon. „Towards a Smart State? Inter-Agency Collaboration, Information Integration, and Beyond“. Information Polity 17 (2012): 269–280. http://dx.doi.org/10.3233/IP-2012-000287

Gil-Garcia, J. Ramon, Jing Zhang ir Gabriel Puron-Cid. „Conceptualizing Smartness in Government: An Integrative and Multi-Dimensional View“. Government Information Quarterly 33, nr. 3 (2016): 524–534. https://doi.org/10.1016/j.giq.2016.03.002

Glebocki, Konred. „Planning Cooperation between City Government and ICT Firms in the Context of Smart City Concept“. Polish Journal of Management Studies 24, nr. 1 (2021): 112–125. https://doi.org/10.17512/pjms.2021.24.1.07

Han, Min Jee Nikki ir Mi Jeong Kim. „A Critical Review of the Smart City in Relation to Citizen Adoption towards Sustainable Smart Living“. Habitat International 108 (2021): 102312. https://doi.org/10.1016/j.habitatint.2021.102312

Hollands, Robert G. „Will the Real Smart City Please Stand Up? Intelligent, Progressive or Entrepreneurial?“ City 12, nr. 3 (2008): 303–320. https://doi.org/10.1080/13604810802479126

Hong, Kil Pyo ir Pan Suk Kim. „Building an Agile Government: Its Possibilities, Challenges, and New Tasks“. The Estonian Journal of Administrative Culture and Digital Governance 21, nr. 1 (2020): 4–21. https://doi.org/10.32994/hk.v21i1.235

Jacobs, Naomi, Peter Edwards, Milan Markovic, Caitlin D. Cottrill ir Karen Salt. „Who trust in the Smart City? Transparency, Governance, and the Internet of Things“. Data and Policy 2 (2020): e11. https://doi.org/10.1017/dap.2020.11

Jucevičienė, Palmira ir Robertas Jucevičius. „What does It mean to be Smart?“ In Business and Management 2014: The 8th international scientific conference, May 15–16, 2014, Vilnius, Lithuania: selected papers, 2, Vilnius Gediminas Technical University, Riga Technical University, 2014, p. 911–918.

Jucevičius, Robertas ir Palmira Jucevičienė. „Sumaniosios socialinės sistemos koncepcija“. Iš Sumanioji socialinė sistema, 12–34. Kaunas: Technologija, 2017.

Kim, Soonhee ir Jooho Lee. „Citizen Participation and Transparency in Local Government: Do Participation Channels and Policy Making Phases Matter?“ Proceedings of the 50th Hawaii International Conference on System Sciences, (2017): 1–9. http://hdl.handle.net/10125/41487

Kona, Andrej, Richard Howvath ir Peter Brix. „Slovakia on the way to the SMART Future, the Last Opportunity for Municipalities“. Administratie si Management Public 38 (2022): 180–196. https://doi.org/10.24818/amp/2022.38-11

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (2023). Priėmė Lietuvos Respublikos Seimas 1994-07-07, Nr. I-533. Suvestinė redakcija nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F

Landsbergen, David, Amanda Girth ir Angie Westover-Muñoz. „Governance rules for managing Smart City Information“. Urban Governance 2 (2022): 221–231. https://doi.org/10.1016/j.ugj.2022.05.003

Mergel, Ines, Sukumar Ganapati ir Andrew B. Whitford. „Agile: A New Way of Governing“. Public Administration Review 81, nr. 1 (2020): 161–165. https://doi.org/10.1111/puar.13202

Mohseni, Hesam. „Public Engagement and Smart City Definitions: A Classifying Model for the Evaluation of Citizen Power in 2025 Tehran“. GeoJournal 86 (2021): 1261–1274.

Pereira, Gabriela Vialea, Petera Parycek, Enzoc Falco ir Reinout Kleinhans. „Smart Governance in the Context of Smart Cities: A Literature Review“. Information Polity 23, nr. 2 (2018): 143–162. http://dx.doi.org/10.3233/IP-170067

Sahlstrom, Alexander. „Demystifying Smart Cities Praxis and Concept: A Qualitative Study of Municipalities in Stockholm Region“. Master thesis. Uppsala: Uppsala University, 2019.

Schaebs, Simon. „The Digital Transformation of Public Authorities: Creating an Agile Structure and Streamlining Government Presence Using the Example of Tax Offices“. Managing Global Transitions 19, nr. 4 (2021): 327–342. https://doi.org/10.26493/1854-6935.19.327-342

Scholl, Hans J. ir Margit C. Scholl. „Smart Governance: A Roadmap for Research and Practice“. iConference 2014 Proceedings (2014): 163–176. https://pdfs.semanticscholar.org/23ef/93b8450c7edad3d5ffc79c23f53a5ec24693.pdf?_ga=2.73963226.97788466.1592931629-2067947635.1592931629

Scholl, Hans Jochen ir Suha AlAwadhi. „Smart Governance as key to Multi-Jurisdictional Smart City Initiatives: The Case of the eCityGov Alliance“. Social Science Information 55, nr. 2 (2016): 255–277. https://doi.org/10.1177/0539018416629230

Stanislovaitienė, Jūratė. Sumaniojo viešojo valdymo dimensijų raiška: Lietuvos atvejis. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2016.

Stanislovaitienė, Jūratė, Eglė Gaulė ir Jurgita Šiugždinienė. „Sumanus viešasis valdymas“. In Sumanioji socialinė sistema (149–166). Kaunas: Technologija, 2017.

Šiugždinienė, Jurgita, Eglė Gaulė ir Rimanatas Rauleckas. „In search of Smart Public Governance: The Case of Lithuania“. International Review of Administrative Sciences, 85, nr. 3 (2019): 587–606. https://doi.org/10.1177/0020852317707814

United for Smart Sustainable Cities (U4SSC) initiative (2021). Simple Ways to be Smart, Switzerland, Geneva ISBN: 978-92-61-33241-9.

Wawer, Monika, Kalina Grzesiuk ir Dorota Jegorow. „Smart Mobility in a Smart City in the Context of Generation Z Sustainability, Use of ICT, and Participation“. Energies 15, nr. 13 (2022): 4651. https://doi.org/10.3390/en15134651

Winters, John V. „Why is Smart Cities Growing? Who Moves and Who Stays“. Journal of Regional Science 51, nr. 2 (2011): 253–270. https://doi.org/10.1111/j.1467-9787.2010.00693.x

Wu, Zezhou, Mingyang Jiang ir Xiaoling Zhang. „Mapping the Knowledge Domain of Smart City Development to Urban Sustainability: A Scientometric Study“. Journal of Urban Technology 28, nr. 1–2 (2021): 29–53. http://doi.org/10.1080/10630732.2020.1777045

Zahoor, Nadia, Ismail Golgeci, Lauri Haapanen, Imran Ali ir Ahmad Arslan. „The Role of Dynamic Capabilities and Strategic Agility of B2B High-Tech Small and Medium-Sized Enterprises during Covid-19 Pandemic: Exploratory Case Studies from Finland“. Industrial Marketing Management 105 (2022): 502–514. https://doi.org/10.1016/j.indmarman.2022.07.006

Zhou, H. „Global Perspectives on E-government“. United Nations Division for Public Economics and Public Administration.