Politologija ISSN 1392-1681 eISSN 2424-6034
2019/1, vol. 93, pp. 142–146 DOI: https://doi.org/10.15388/Polit.2019.93.6
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto
Duomenų analizės ir archyvavimo (DAtA) centras
el. paštas giedrius.zvaliauskas@lidata.eu
Copyright © 2019 Giedrius Žvaliauskas. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose dažnai pabrėžiama būtinybė kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Socialinių mokslų srityje viena iš prioritetinių sričių neretai įvardijami tarptautiniai ilgalaikiai apklausų tyrimai, leidžiantys pažvelgti į bendrąsias visuomenės raidos tendencijas iš istorinės perspektyvos. Tokie tarpkultūriniai palyginamieji tyrimai yra vienas iš pagrindinių įrankių, leidžiančių gausinti žinias socialinių mokslų srityje, nes surinkti plataus tarptautinio palyginamojo masto duomenys gali būti sėkmingai panaudoti teorijų konstravimui, tikrinimui ir vystymui, taip pat mokymo ir mokymosi procesuose.
Lietuva aktyviai jungiasi į įvairias tarptautinių ilgalaikių tyrimų iniciatyvas. Pvz., VU mokslininkai Lietuvoje įgyvendina Europos vertybių studiją (EVS), Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą (SHARE), dalyvauja Lyginamojoje rinkiminių sistemų tyrimo programoje (CSES). KTU ir VDU mokslininkai kartu atlieka Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) apklausas, o KTU vykdo Europos socialinį tyrimą (ESS). Pastarasis tyrimas žinomas kaip viena iš griežčiausius metodologinius standartus taikančių ir aukščiausią palyginamumo tarp šalių kokybę užtikrinančių apklausų Europoje. 2005 m. šis tyrimas buvo apdovanotas ES Dekarto prizu už radikalias tarpkultūrinių tyrimų inovacijas.
Europos socialinis tyrimas (toliau – EST) yra kas dvejus metus atliekama apklausa apie europiečių vertybes, nuostatas ir elgseną. Šis tyrimas pradėtas vykdyti 2001 m., o nuo 2013 m. EST jau veikia kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (toliau – EMTIK). 2016 m. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) jam suteikė šios organizacijos Gairių statusą.
Vienas svarbiausių EST tikslų – tirti Europos socialinės, politinės ir moralinės būklės pokyčius bei fiksuoti socialinės struktūros, jos sąlygų ir visuomenės nuostatų stabilumą bei kaitą. Lietuva į šį tyrimą įsitraukė nuo 4-osios bangos (2008 m.) ir yra tikroji EST EMTIK narė.
Su EST istorija ir metodologija galima susipažinti ankstesniame Politologijos žurnale publikuotame mokslo populiarinimo straipsnyje1, todėl toliau dėmesys bus telkiamas į politikos mokslų akademinei bendruomenei aktualių klausimų, kurie buvo įtraukti į EST 8-ąją bangą, apžvalgą, t. y. į nuolatinį klausimų bloką politikos tema bei į kintančio modulio Požiūriai į klimato kaitą, energetinį saugumą ir energijos prioritetai klausimus, susijusius su energetiniu saugumu.
2017 m. spalio–gruodžio mėn. atliktos apklausos metu politikos klausimų blokas (1 lentelė) pradėtas klausimais, kuriais siekta nustatyti Lietuvos gyventojų domėjimosi politika laipsnį, piliečių politinės kompetencijos bei galimybių daryti įtaką politiniams procesams įsivertinimu – arba vidinį ir išorinį politinį efektyvumą (B1–B5). Toliau matuotas pasitikėjimo laipsnis nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (B6–B12) bei renkama informacija apie Lietuvos gyventojų preferencijas per 2016 m. Seimo rinkimus (B13–B14). Kita apklausos tema buvo Lietuvos gyventojų socialinio ir politinio dalyvavimo įvertinimas (B15–B22). Taip pat tirtas piliečių santykis su politinėmis partijomis (B23–B26) bei vertintas piliečių pasitenkinimas skirtingų Lietuvos institucijų veiklos efektyvumu (B27–B32) nacionaliniu lygmeniu. Respondentams buvo užduota po keletą klausimų socialinėmis ir ekonominėmis (B33–B33a) bei seksualinių mažumų (B34–B36) temomis. Taip pat buvo tirtas Lietuvos gyventojų požiūris į ES plėtrą (B37) bei imigraciją ir imigrantus (B38–B43).
Be politikos klausimų bloko, EST 8-os bangos metu buvo užduoti klausimai, kuriais siekta ištirti požiūrius į Lietuvos energetinį saugumą (2 lentelė). Pirmiausiai aiškintasi, kokie yra Lietuvos gyventojų energijos šaltinių prioritetai gaminant elektros energiją (D4–D10). Toliau respondentų teirautasi, kiek jiems kelia nerimo tai, kad Lietuvoje gali sutrikti elektros energijos tiekimas (D11). Toliau tirta, kiek gyventojams kelia nerimo tai, kad Lietuva gali būti per daug priklausoma nuo energijos importo iš kitų šalių (D13) ir nuo vartojimo energijos, gaunamos iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta, dujos ir anglis (D14). Aiškintasi, kiek kelia nerimo tai, kad energijos tiekimą gali sutrikdyti stichinės nelaimės ar ekstremalios oro sąlygos, pagaminamas nepakankamas energijos kiekis ar techniniai gedimai (D15–D17). Taip pat norėta sužinoti, kiek nerimauja dėl to, kad energijos tiekimą gali sutrikdyti teroristiniai išpuoliai (D18). Galiausiai, norėta sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į mokestinius prioritetus, t. y. ar jie palaikytų idėją didinti mokesčius iškastiniam kurui, ir atvirkščiai, paremtų idėją, jog valstybė finansiškai remtų atsinaujinančios energijos, tokios kaip vėjo ir saulės energija, gamybą (D30–D31).
Trumpai šiame straipsnyje apžvelgtus klausimus bei Lietuvoje atliktų visų penkių, t. y. EST 4–8 bangų, duomenis galima nemokamai peržiūrėti, analizuoti, naudojantis internetinės analizės įrankiu Nesstar bei parsisiųsti į savo kompiuterį iš EST centrinio duomenų archyvo bei Lietuvos humanitarinių ir socialinių duomenų archyvo (LiDA)2.
1 Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir politologinės analizės galimybės“, Politologija 3 (67), 2012, p. 249–254. Taip pat žr. Morkevičius Vaidas, „Europos socialinis tyrimas: patikimas viešosios politikos analizės ir sprendimų duomenų šaltinis“, Viešoji politika ir administravimas 3 (11), 2012, p. 526–529; Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir socialinės politikos klausimai“, Viešoji politika ir administravimas 3 (13), 2014, p. 528–532; Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir imigracijos bei sveikatos nelygybės klausimai“, Viešoji politika ir administravimas 1 (15), 2016, p. 176–180.
2 Iškilus klausimų dėl prieigos prie EST duomenų, prašome kreiptis
giedrius.zvaliauskas@lidata.eu.