Abstract
Straipsnyje nagrinėjamas rusų poetės Anos Achmatovos lyrikos šedevras – eilėraštis „Paskutinė rožė“. Straipsnio autorius siekia pademonstruoti šio eilėrasčio ryšį su bendraisiais A.Acmatovos kūrybos bruožais, pagrindinėmis poetės kuriamų paveikslų tendencijomis. Autorius bando įrodyti, kad šis tekstas sukurtas pagal bendrą Soboro įvaizdį ir, tuo pačiu, pats sudaro savitą ciklą viename eilėraštyje. Kultūrologine prasme rožės simbolis Achmatovos eilėraštyje artimas Šventovės – Gėlės, Dangiškosios rožės paveikslui Dantės kūryboje. Pabaigoje daroma išvada, kad „Paskutinė rožė“ ir yra tas ypatingas poetės sukurtas paminklas, jos «Exegi Monumentum».
Downloads
Download data is not yet available.