Abstract
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Юлия Снежко,
Гетеротопии Вильнюса в современном литовском романе: панорама как пространство неповседневности
,
Literatūra: Vol. 57 No. 5 (2015): Special Issue
-
Rasa Juozapaitytė,
Black Woman’s Self-Creation in Gayl Jones’s Novel Eva’s Man
,
Literatūra: Vol. 47 No. 4 (2005): World Literatures
-
Saulė Matulevičienė,
Vilnius region folklore as an inherent part of the national identity
,
Literatūra: Vol. 48 No. 5 (2006): Special Issue
-
Ernesta Juknytė,
Literatūra ir teologija: dialogo galimybės
,
Literatūra: Vol. 49 No. 1 (2007): Lithuanian Literature
-
Tatjana Aleknienė,
Istorijos teatras: Filosofijos ir Istorijos pokalbis Teofilakto Simokato Istorijos įžangoje
,
Literatūra: Vol. 46 No. 3 (2004): the Classics
-
Skirmantė Packočinaitė-Biržietienė,
Epigram Theatre by Martial
,
Literatūra: Vol. 46 No. 3 (2004): the Classics
-
Ona Daukšienė,
The 17th century Latin religious poetry in the Grand Duchy of Lithuania as a source of expression of Lithuanian religious identity
,
Literatūra: Vol. 48 No. 7 (2006): Special Issue
-
Krzysztof Tkaczyk,
„ICH FORDRE SO VIEL FREIHEIT UND MUSSE, ALS NÖTIG IST, ÜBER MICH SELBST, ÜBER MEINE BESTIMMUNG UND MEINEN WERTH ALS MENSCH ZU DENKEN“.1 ZUR KUNST- UND FREIHEITSKONZEPTION BEI KARL PHILIPP MORITZ
,
Literatūra: Vol. 50 No. 5 (2008): Special Issue
-
Rūta Eidukevičienė,
“Irgendwann holt einen die Vergangenheit ein…” Literarisches Erinnern im Roman Aus der Geschichte der Trennungen (1999) von Jürgen Becker
,
Literatūra: Vol. 49 No. 5 (2007): Special Issue
-
Genovaitė Dručkutė,
Decisions about the Beauty of Lithuania in Jean Mauclère’s 'Sous le ciel pâle de Lithuanie'
,
Literatūra: Vol. 62 No. 4 (2020): Literature