Abstract
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė,
Paris in the Spotlight of Lithuania’s Provisional Capital: Round the Fountain, or a Little Paris by Markas Zingeris
,
Literatūra: Vol. 57 No. 4 (2015): World Literatures
-
Irena Ragaišienė,
Chick lit as the new woman’s fiction: inscriptions in Marian Keyes’s novel Watermelon
,
Literatūra: Vol. 50 No. 5 (2008): Special Issue
-
Vita Paparinska,
Text tradition of Aristotle‘s On Rhetoric: from post-Aristotelian Athens to Rome
,
Literatūra: Vol. 51 No. 3 (2009): the Classics
-
Neringa Mikalauskienė,
LA POSSIBILITÉ DE RESTAURER LE RAPPORT ENTRE LE PÈRE ET LA FILLE DANS LES OEUVRES D’HÉLÈNE CIXOUS DEDANS ET OR, LES LETTRES DE MON PÈRE
,
Literatūra: Vol. 54 No. 4 (2012): World Literatures
-
Александр Иваницкий,
О символической «гетеротопии» Фауста (На материале I части трагедии Гете)
,
Literatūra: Vol. 57 No. 5 (2015): Special Issue
-
Aniela Korzeniowska,
The Significance of Scots and Its Accents in Contemporary Scottish Literature, and Its Reflection in Translation
,
Literatūra: Vol. 49 No. 5 (2007): Special Issue
-
Giedrė Šmitienė,
The lived identity: analysis of the novel Blūdas by Julijonas Lindė Dobilas
,
Literatūra: Vol. 48 No. 6 (2006): Special Issue
-
Галина Михайлова,
Книга о союзе мысли и слова
,
Literatūra: Vol. 58 No. 2 (2016): Russian Literature
-
Vytautas Ališauskas,
What Constitutes Apocryphal Literature? A Discussion on the Historic Limits and Literary Forms
,
Literatūra: Vol. 58 No. 3 (2016): the Classics
-
Gintarė Petuchovaitė,
ANDREAS VOLANUS’ SWITCHES AND SPURS: TAMING A HERESY
,
Literatūra: Vol. 55 No. 1 (2013): Lithuanian Literature