Abstract
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Alius Jaskelevičius,
Daemonology in Apuleius’ De Deo Socratis
,
Literatūra: Vol. 57 No. 3 (2015): the Classics
-
Eugenija Ulčinaitė,
Scholastic Jesuit Theatre – a Part of Political Theatre in Great Duchy of Lithuania
,
Literatūra: Vol. 46 No. 3 (2004): the Classics
-
Aušra Martišiūtė,
Development of the awareness of national identity in mystery plays
,
Literatūra: Vol. 48 No. 5 (2006): Special Issue
-
Leonidas Donskis,
The sociogenesis of modern feelings: love and friendship in Miguel de Cervantes’ “Don Quixote” and William Shakespeare’s “Romeo and Juliet”
,
Literatūra: Vol. 48 No. 4 (2006): World Literatures
-
Инга Видугирите,
«Вильна» Константина Бальмонта: русский голос в вильнюсском тексте литовской литературы
,
Literatūra: Vol. 53 No. 2 (2011): Russian Literature
-
Jovita Dikmonienė,
Expression of the feelings of the characters and impact on the spectators in Seneca ’s dramas
,
Literatūra: Vol. 50 No. 3 (2008): the Classics
-
Александр Вавжиньчак,
Владимир Путин как литературный герой
,
Literatūra: Vol. 49 No. 2 (2007): Russian Literature
-
Genovaitė Dručkutė,
Un voyage d’oscar Milosz en Lituanie
,
Literatūra: Vol. 60 No. 4 (2018): Studies of Western Literature
-
Mgr. Aneta Petrová,
Czech, Slovak, and Lithuanian Conceptions of Essay – Two Genres
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Audronė Kučinskienė,
Divinatio in Caecilium in the context of Cicero’s rhetoric
,
Literatūra: Vol. 52 No. 3 (2010): the Classics