Abstract
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Audronė Kudulytė-Kairienė,
The pseudo-hesiodic Shield of Heracles
,
Literatūra: Vol. 48 No. 3 (2006): the Classics
-
Regina Rudaitytė,
The Lithuanian Reception of Charles Dickens: The Tradition and Practice of Translations
,
Literatūra: Vol. 52 No. 4 (2010): World Literatures
-
Tomas Veteikis,
Depiction of twelve Olympian gods in Ennius’ Annales
,
Literatūra: Vol. 50 No. 3 (2008): the Classics
-
Юлия Снежко,
The Contours of Russia in the Works of Jurgis Baltrušaitis: From Poetry to Diplomacy
,
Literatūra: Vol. 60 No. 2 (2018): Russian Literature
-
Vera Kotelevskaya,
Maria Matrosova,
In Modernist “School for Fools”: The Topics of Writing and Apprenticeship in German and Russian Fiction of the Twentieth and Twenty-First Century
,
Literatūra: Vol. 63 No. 2 (2021): Rusistica Vilnensis
-
Jadvyga Bajarūnienė,
Autobiografisches und Geschichtliches in der späten Prosa von Günter Grass
,
Literatūra: Vol. 49 No. 5 (2007): Special Issue
-
Deimantas Valančiūnas,
India’s Fantasy in British ‘Heritage Films’: Analysis of a Passage to India
,
Literatūra: Vol. 56 No. 4 (2014): World Literatures
-
Birutė Meržvinskaitė,
Myth as a form of knowing in Algirdas Julius Greimas’ semiotics
,
Literatūra: Vol. 61 No. 2 (2019): Russian Literature
-
Регина Чичинскайте,
Смерть как проблема жизни: Роландас Павилёнис, Юрий Лотман, Александр Пятигорский
,
Literatūra: Vol. 53 No. 2 (2011): Russian Literature
-
Brigita Speičytė,
Kas paaiškėja: apie Adomo Mickevičiaus Lozanos lyriką
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature