Abstract
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Giedrė Šmitienė,
The Own Lived Town: Contribution to Personal Identity
,
Literatūra: Vol. 48 No. 1 (2006): Lithuanian Literature
-
Olga Velavičiūtė,
Т еоретические размышления П. Рикера о письменном повествовании и их практическое применение к анализу автобиографического текста
,
Literatūra: Vol. 52 No. 2 (2010): Russian Literature
-
Aleksandras Lysovas,
„Sub rosa dictum“. Соборный образ в “Последней розе” Анны Ахматовой
,
Literatūra: Vol. 46 No. 2 (2004): Russian Literature
-
Инга Видугирите,
Гетеротопии: миры, границы, повествование
,
Literatūra: Vol. 57 No. 5 (2015): Special Issue
-
Павел Лавринец,
Литва в русской литературе конца XIX – начала ХХ вв.
,
Literatūra: Vol. 51 No. 2 (2009): Russian Literature
-
Jovita Dikmonienė,
The Problem of Conscience in Euripides’ Orestes
,
Literatūra: Vol. 58 No. 3 (2016): the Classics
-
Alexander Mionskowski,
„Nur manchmal in Theatern springt es uns entgegen“: Ernst Toller’s involvement in the Munich Räterepublik (1919) as ‚realized‘ utopia and its influence on his drama Masse Mensch
,
Literatūra: Vol. 50 No. 5 (2008): Special Issue
-
Alius Jaskelevičius,
Apuleius’s De Deo Socratis: A Translation and Commentary
,
Literatūra: Vol. 60 No. 3 (2018): the Classics
-
Mantas Adomėnas,
„Ikisokratikai“ XXI amžiaus skaitytojui
,
Literatūra: Vol. 60 No. 3 (2018): the Classics
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Author Guidelines and Bibliographical Data
,
Literatūra: Vol. 63 No. 1 (2021): Literature