Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Skirmantas Knieža,
Ethnosymbolism as a Framework for Early Modern Literature Analysis: Theoretical Reflections on the Identity of the Political Community of the Grand Duchy of Lithuania
,
Literatūra: Vol. 65 No. 3 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Editorial Board and Table of Contents
,
Literatūra: 2022: Literature / Appendix
-
Alius Jaskelevičius,
Rhetoric to Alexander: text and intertexts
,
Literatūra: Vol. 65 No. 3 (2023): Literatūra
-
Tatiana Pakhareva,
Nightingale Garden near the Sea: on the Question of Akhmatov’s Intertext in A. Blok’s poem Nightingale Garden
,
Literatūra: Vol. 65 No. 2 (2023): Literatūra
-
Métou Kané,
The Predominance of the French Language in Francophone African Literature: The Case of Konan Roger Langui’s Wandi Bla!
,
Literatūra: Vol. 65 No. 4 (2023): Literatūra
-
Edyta Sacharewicz,
Ken Bugul’s Language: Its Formation and Characteristics
,
Literatūra: Vol. 65 No. 4 (2023): Literatūra
-
Oleg Lekmanov,
“The boy could not distinguish faces”: the world through the eyes of a child in F. Gorenstein’s story The House with a Turret
,
Literatūra: Vol. 65 No. 2 (2023): Literatūra
-
Pavel Glushakov,
Unpublished letter from Professor F. P. Fedorov about the historical prose of the Russian Diaspora
,
Literatūra: Vol. 65 No. 2 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2013 55 (1)
,
Literatūra: Vol. 55 No. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Editorial Board and Table of Contents
,
Literatūra: Vol. 64 No. 3 (2022): Literatūra