Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Julija Snezko,
“I sang the reeds as no one sang before me...”: semantics of the swamp in the poetry of K. D. Balmont
,
Literatūra: Vol. 61 No. 2 (2019): Russian Literature
-
Nijolė Juchnevičienė,
The Lives of Women in Plutarch’s Lives
,
Literatūra: Vol. 62 No. 3 (2020): Studies of Ancient Culture and Its Reception
-
Jovita Dikmonienė,
Charles Martindale’s reception theory and ancient literature
,
Literatūra: Vol. 49 No. 3 (2007): the Classics
-
Skirmantas Knieža,
Between the tropes and pragmatics: the rhetorical aspect of Rozmowa polaka z litwinem
,
Literatūra: Vol. 61 No. 3 (2019): Studies of Ancient Culture and Its Reception
-
Инга Видугирите,
THE PETERSBURG TEXT OF RUSSIAN LITERATURE AND THE VILNIUS TEXT OF LITHUANIAN LITERATURE: ONCE AGAIN ON THE ANALYTICAL VISTA OF VLADIMIR TOPOROV’S CONCEPT
,
Literatūra: Vol. 55 No. 2 (2013): Russian Literature
-
Marijus Šidlauskas,
Transformations of the Ideas of the Absurd in a Dead God’s World
,
Literatūra: Vol. 59 No. 1 (2017): Literature
-
Valérie Etter,
Devoir de mémoire et art contemporain: Christian Boltanski et Jochen Gerz
,
Literatūra: Vol. 59 No. 4 (2017): World Literatures
-
Viktė Tamošaitytė,
The Traits of Classical and Late Antiquity in Ausonius’ Poem Cupid Crucified
,
Literatūra: Vol. 55 No. 3 (2013): the Classics
-
Vytautas Ališauskas,
Transformation of the Classical genre: Quadratus and beginnings of Christian apology
,
Literatūra: Vol. 61 No. 3 (2019): Studies of Ancient Culture and Its Reception
-
Dalia Čiočytė,
Teodicėjiniai motyvai lietuvių literatūroje: universalumas ir specifika
,
Literatūra: Vol. 54 No. 1 (2012): Lithuanian Literature