Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Inga Vidugirytė,
Meditations on the divine liturgy: boundaries of the theatricality in the creative work of Nikolay Gogol
,
Literatūra: Vol. 46 No. 2 (2004): Russian Literature
-
Павел Лавринец,
Международный конгресс «Многоязычие культуры», посвященный 90-летию Ю.М. Л отмана (Тарту, 28 февраля–2 марта 2012 г.)
,
Literatūra: Vol. 54 No. 2 (2012): Russian Literature
-
Dovilė Švilpienė,
The transformations of esoterism in contemporary culture
,
Literatūra: Vol. 52 No. 1 (2010): Lithuanian Literature
-
Ясмина Войводич,
Хронотоп vs. гетеротопия (на примере повести Метель Владимира Сорокина)
,
Literatūra: Vol. 57 No. 5 (2015): Special Issue
-
Галина Михайлова,
Александра Самойленко,
ARTISTIC PICTURE OF THE WORLD IN THE NOVEL “THE STONE MAPLES” BY LENA ELTANG
,
Literatūra: Vol. 55 No. 2 (2013): Russian Literature
-
Dainora Pociūtė,
Carmen Caro Caro Dugo,
The First Jesuit in Vilnius: the Letters of Alfonso Salmerón to Ignatius of Loyola
,
Literatūra: Vol. 50 No. 1 (2008): Lithuanian Literature
-
Павел Лавринец,
Трехтомный свод фольклора старообрядцев Литвы
,
Literatūra: Vol. 52 No. 2 (2010): Russian Literature
-
Галина Михайлова,
Anna Akhmatova in the Russian Literary Field (1940s–1960s): Pragmatics and Semantics of the Poetic Dedications to M. A. Bulgakov and E. S. Bulgakova
,
Literatūra: Vol. 59 No. 2 (2017): Russian Literature
-
Павел Лавринец,
Книга о литвинах, поляках, русских и Петербурге
,
Literatūra: Vol. 53 No. 2 (2011): Russian Literature
-
Аркадий Гольденберг,
Гетеротопии в современном городском фольклоре и литературе
,
Literatūra: Vol. 57 No. 5 (2015): Special Issue