Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Mindaugas Kvietkauskas,
The narrative of identity transformation: Vaižgantas’s novel Pragiedruliai and the 1918-1920 conflict over Vilnius
,
Literatūra: Vol. 48 No. 5 (2006): Special Issue
-
Vytautas Bikulčius,
Michel Houellebecq’s Submission – a novel of decadence
,
Literatūra: Vol. 61 No. 4 (2019): Literature
-
Dalia Čiočytė,
Žemaitė’s Feminism
,
Literatūra: Vol. 51 No. 1 (2009): Lithuanian Literature
-
Jurgita Žana Žana Raškevičiūtė,
The 1930s Generation without Women, or on the Image of a Woman’s Identity in the Press and Poetry of The Nikita Khrushchev Era
,
Literatūra: Vol. 60 No. 1 (2018): Literatūre
-
Linara Bartkuvienė,
Home: The Sacred and the Profane in John McGahern’s Novel That They May Face the Rising Sun
,
Literatūra: Vol. 61 No. 4 (2019): Literature
-
Viktorija Šeina,
Literary canon studies: methodological guidelines
,
Literatūra: Vol. 61 No. 1 (2019): Literature
-
Asta Gustaitienė,
Children’s Works by Gendrutis Morkūnas and His Grįžimo Istorija (Story of Return) From the Standpoint of the Theology of Literature
,
Literatūra: Vol. 59 No. 1 (2017): Literature
-
Tünde Szabó,
Transgression in Lyudmila Ulitskaya’s novel Jacob’s Ladder
,
Literatūra: Vol. 61 No. 2 (2019): Russian Literature
-
Giedrė Kazlauskaitė,
Vėlyvoji Vinco Mykolaičio-Putino lyrika kaip būties išskaidrėjimas
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Vigmantas Butkus,
Artūras Šeškus,
“The forest of gods“ by Balys Sruoga as a (distinctive) anthropological study
,
Literatūra: Vol. 52 No. 1 (2010): Lithuanian Literature