Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Татьяна Автухович,
The Poem “Ritratto di donna” by J. Brodsky: Context and Interpretations
,
Literatūra: Vol. 57 No. 2 (2015): Russian Literature
-
Tatjana Aleknienė,
Seneca’s philosophic writings: lessons of humanism?
,
Literatūra: Vol. 47 No. 3 (2005): the Classics
-
Galina Michailova,
Anniversary International Scientific Conference dedicated to the 130th anniversary of the birth of Anna Akhmatova and the 30th anniversary of the Anna Akhmatova Museum in the Fountain House (St. Petersburg, June 23–25, 2019)
,
Literatūra: Vol. 61 No. 2 (2019): Russian Literature
-
Audinga Peluritytė-Tikuišienė,
Grand Narrative in Soviet Time: Several Panoramic Features
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Maria Dmitrovskaya,
Georgian Military Road: Constant Communication (the Structure of “A Hero of Our Time” by M. Yu. Lermontov)
,
Literatūra: Vol. 62 No. 2 (2020): Rusistica Vilnensis
-
Ilma Mazrimienė,
Essayistic Thinking – Humanistic Mythology
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Regina Rudaitytė,
The Creation of History and Stories in Graham Swift’s Novel Waterland
,
Literatūra: Vol. 46 No. 5 (2004): Special Issue
-
Herbert Grabes,
From the Postmodern to the Pre-Modern: More Recent Changes in Literature, Art and Theory
,
Literatūra: Vol. 49 No. 5 (2007): Special Issue
-
Birutė Meržvinskaitė,
THE IMAGE OF THE ROAD IN THE POETRY OF JURGIS BALTRUŠAITIS
,
Literatūra: Vol. 55 No. 2 (2013): Russian Literature
-
Liucija Černiuvienė,
Stylistics of the Translation of Michel Houellebecq’s Novel Soumission into Lithuanian
,
Literatūra: Vol. 58 No. 4 (2016): World Literatures