Abstract
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
Aurelija Mykolaitytė,
The theme of Kristijonas Donelaitis in Johannes Bobrowski’ novel Lithuanian claviers, and in Hans-Jürgen Zierke’ short stories
,
Literatūra: Vol. 56 No. 1 (2014): Lithuanian Literature
-
Irena Ragaišienė,
The Ecocritical and the Postmodern: Re-visions in “Johnny Panic and the Bible of Dreams” by Sylvia Plath and the “The Quagmire Woman” by Jolita Skablauskaitė
,
Literatūra: Vol. 49 No. 5 (2007): Special Issue
-
Aušra Jurgutienė,
The Trick of Apollo (Different Reading of Maironis’ Poem “The Spring”)
,
Literatūra: Vol. 51 No. 1 (2009): Lithuanian Literature
-
Gediminas Karoblis,
Vydūnas and his dramas: identity, turning-points and distorted figures
,
Literatūra: Vol. 48 No. 6 (2006): Special Issue
-
Tomas Andriukonis,
Antanas Baranauskas’ diary: the history of it’s writing and editing
,
Literatūra: Vol. 52 No. 1 (2010): Lithuanian Literature
-
Dalia Jakaitė,
The Unfading Eros of Love in the Latest Poetry by Kornelijus Platelis
,
Literatūra: Vol. 61 No. 1 (2019): Literature
-
Tomas Riklius,
Classical texts in the art treatises of early Modern Period
,
Literatūra: Vol. 61 No. 3 (2019): Studies of Ancient Culture and Its Reception
-
Stanley Fiorini,
Horatio C. R. Vella,
Reactions to Tristia Ex Melitogaudo: A Response
,
Literatūra: Vol. 58 No. 3 (2016): the Classics
-
Joanna Tabor,
Essay as the Answer to the Modern Reader’s Needs
,
Literatūra: Vol. 57 No. 1 (2015): Lithuanian Literature
-
Thierry Laurent,
André Malraux, théoricien de l’art
,
Literatūra: Vol. 58 No. 4 (2016): World Literatures