Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 2022 metais

Mokslo darbai: monografijos, straipsniai

Išskirtiniai šių metų tyrimų rezultatai – solidžios katedros dėstytojų knygos. Tai prof. Dainoros Pociūtės monografija Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje (Vilnius: VU leidykla, 2022), jungianti kultūros, medicinos ir religijų istoriją, Lietuvos, Lenkijos, Italijos ir Transilvanijos kontekstus, rekonstruojanti Reformacijos laikų asmenybės biografiją. Taip pat – doc. Dariaus Kuolio mokslinių straipsnių ir publicistikos rinkinys Apie Respubliką: iš archyvų ir ambonų (Vilnius: Odilė, 2022), kuriame skelbiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos bei kultūros tyrimai, lietuviškosios kultūrinės atminties procesų bei švietimo politikos svarstymai, atveriantys idėjų istorijos perspektyvas.

Pasirodė keletas tarptautinių katedros dėstytojų publikacijų. Tai prof. Brigitos Speičytės straipsnis „The Culture of Memory: Adam Mickiewicz’s Pan Tadeusz“, paskelbtas britų ir amerikiečių Routledge leidyklos sintetiniame leidinyje The Routledge World Companion to Polish Literature (eds. Tomasz Bilczewski, Stanley Bill, Magdalena Popiel, New York: Routledge, 2022). Taip pat prof. B. Speičytė Vokietijoje publikavo straipsnį „Satirical Discourse and Projects of Modernisation in Early Nineteenth-Century Vilnius. The Weekly Wiadomości Brukowe (Street News, 1816–1822)“ , in: Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: Verflochtene Narrative und Identitäten, hrsg. Monika Bednarczuk, Marion Rutz, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022.

Vokietijoje paskelbė publikaciją ir prof. D. Pociūtė – tai straipsnis „Converting Physicians: The Apostasy of Socinian Gaspar Wilkowski and the Confessional Boundaries of Medicalization in 16th Century Poland-Lithuaniaׅ“, in: Beyond Devotion. Religious and Literary Communication in the 16th and 17th Century Polish-Lithuanian Commonwealth, Refo500 Academic Studies, Volume 91, eds. Lukasz Cybulski & Kristina Rutkovska, Göttingen: Vandenhoeck and Ruprecht Verlage, 2022.

Prof. Mindaugas Kvietkauskas paskelbė straipsnį Lenkijoje, Krokuvos Jogailaičių universiteto leidyklos šiemet pradėtos leisti literatūrologinių darbų serijos Kontynenty pirmajame tome: „Polityka pamięci w Zdobyciu władzy Miłosza“, in: Czesław Miłosz i wiek XXI, seria Kontynenty, t. 1, red. J. Zach, K. Jarzyńska, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2022. Prof. M. Kvietkauskas tapo ir šios mokslo darbų serijos redkolegijos nariu. Šiemetiniame Literatūros žurnalo 64 (1) numeryje publikuotas M. Kvietkausko straipsnis Žemininkų kartos samprata ir savivoka.

Mokslo konferencijos, seminarai, viešos paskaitos

Minint literatūrologės, kritikės, eseistės Vandos Zaborskaitės gimimo 100-metį katedra kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir asociacija „Lituanistų sambūris“ gruodžio 9–10 d. surengė mokslinę konferenciją „Profesorė Vanda Zaborskaitė: asmenybė Lietuvos kultūroje ir visuomenėje“. Pirmąją dieną Seime vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė doc. D. Kuolys („Vanda Zaborskaitė – kultūros istorikė, viešoji intelektualė“), doc. Dalia Čiočytė („Profesorė Vanda Zaborskaitė: ‚Man patinka klasika‘“), V. Zaborskaitės egodokumentiką tirianti VU bakalaurė lituanistė Darija Žuravliova („Intelektualinė Vandos Zaborskaitės autobiografija: žanro (iš)bandymas“). Šią konferencijos dieną užbaigė diskusija „Profesorės Vandos Zaborskaitės laiko ženklai“, kurią moderavo Angonita Rupšytė ir doc. D. Kuolys. Antrąją konferencijos dieną, kurios metu VU Filologijos fakultete vyko kūrybinės dirbtuvės mokytojams lituanistams, paskaitas skaitė prof. Viktorija Daujotytė („Arvydo Šliogerio filosofijos siužetai“), doc. Rimantas Kmita („Tūkstantis Sigito Gedos veidų“). Konferencijos metu VU Bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda „Pašaukta literatūrai. Profesorei Vandai Zaborskaitei – 100“ (kuratorė Snieguolė Misiūnienė), kurioje V. Zaborskaitės biografiją atskleidžia autentiška archyvinė medžiaga.

Spalio 25 d. katedroje lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. Su lenkų kolegomis buvo aptartas bendrų mokslo projektų įgyvendinimas ir surengta vieša diskusija „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“. Diskusijoje pasisakė prof. D. Pociūtė, prof. B. Speičytė, prof. M. Kvietkauskas, dokt. Eleonora Terleckienė.

Liepos 26–29 d. katedra kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu surengė XVII akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“, vykusį pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Antupės kaime, Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų raj. Šiemetinis seminaras buvo skirtas avangardo ir Jono Meko kūrybos tyrimams. Seminare pranešimus skaitė doc. Rita Tūtlytė („Jono Meko profiliai: „naivus ir genialus“, arba Kaip užfiksuoti gyvenimą“, prof. M. Kvietkauskas („Lietuvių avangardo tarptautiniai ryšiai: Muba kaip tinklaveikos pradžia“), doc. D. Kuolys („Karas ir poetai: rezistencija, rezignacija“), VU studentai lituanistai Simonas Granskas, Justina Katauskaitė, Skaistė Šaumanaitė, Perla Šilinskaitė. Vyko diskusija apie Vinco Mykolaičio-Putino Dienoraščio 1938–1945 leidimą (moderavo dr. Jurgita Raškevičiūtė-Andriukonienė, dalyvavo doc. D. Kuolys), diskusija „Meno politiškumas“ (dalyvavo doc. D. Kuolys, prof. M. Kvietkauskas), susitikimas su eseiste Giedra Radvilavičiūte.

„Literatūros salų“ rengėjų komanda inicijavo 2021 m. „Metų straipsnio“ rinkimus, skirtus apžvelgti ir įvertinti geriausius mokslinius literatūrologinius straipsnius lietuvių kalba, paskelbtus Lietuvos mokslinėje spaudoje (komisijos pirmininkė prof. B. Speičytė). Simbolinis diplomas buvo įteiktas „Metų straipsnio“ autore išrinktai doc. Nijolei Keršytei (VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras) už publikaciją „Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis“ (Semiotika, 2021, t. 16, p. 275–336); „Metų debiuto“ diplomu įvertinta VU „Lietuvių filologijos“ absolventė, „Intermedialiųjų literatūros studijų“ magistrantė Dovilė Gervytė už straipsnį „Maironio autoredagavimas: neapsisprendimo dėl pakeitimų pernaša“ (Archivum Lithuanicum, 2021, nr. 23, p. 9–40).

Gegužės 2 d. doc. D. Kuolys ir prof. M. Kvietkauskas surengė Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto mokslinį seminarą „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“, kuriame aptarė ką tik pasirodžiusį šio romano vertimą į lietuvių kalbą.

Dr. Neringa Klišienė perskaitė pranešimą „Žodžio ekvilibristika, arba trumpoji forma šiuolaikinėje lietuvių dramaturgijoje” tarptautinėje konferencijoje „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos” Lietuvių literatūros ir tautosakos institute lapkričio 24–25 d.

Doc. D. Kuolio pranešimas „Lietuvos visuomenę stiprinusios išeivijos patirtys: laisva mintis, atsakinga veikla“ perskaitytas konferencijoje „Pasaulio lietuvių akademinė parama atgimstančiai Lietuvai“ Vytauto Didžiojo universitete Kaune kovo 15 d.; pranešimas „Vakarai ir Maskva: pasakojimo pradžia“ – „Santaros-Šviesos“ suvažiavime Alantoje birželio 25 d.

Prof. M. Kvietkauskas perskaitė viešą paskaitą „Litvakų ir lietuvių ekspresionizmo versijos: Moišė Kulbakas ir Jurgis Savickis“ VU Filologijos fakultete balandžio 22 d.

Dr. Saulės Matulevičienės pranešimas „Ansamblis VISI: keturi dešimtmečiai drauge“ perskaitytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinėje konferencijoje „Sutartinė dvejos: sutarti, pritarti, užtarti“ rugsėjo 9 d.

Prof. B. Speičytė perskaitė pranešimą „Vladislovas Sirokomlė ir Karolinos Praniauskaitės debiutas: dialoginės autorystės kontūrai“ Vilniuje vykusioje Balstogės universiteto, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Wilno i Wileńszczyzna XIX wieku: język – literatura – kultura“ / „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatura – kultūra“ rugsėjo 13 d. Taip pat – pranešimą „Atminties figūros Šatrijos Raganos Sename dvare“ konferencijoje „Sename dvare, arba įstabus Šatrijos Raganos pasaulis“ Kelmės raj. Užvenčio kraštotyros muziejuje rugsėjo 22 d.

Dr. Regimantas Tamošaitis perskaitė pranešimus „Moterų kuriamos literatūros stiprybės ir subtilybės. XX a. antroji pusė ir dabartis“ respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų konferencijoje „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymo problemos ir aktualijos: literatūrinis ugdymas“ Šiauliuose vasario 17 d.; „Lietuvių literatūros archaika: universalieji gamtos žmogaus archetipai (Donelaitis)“ dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose „Lituanistikos horizontai: pažintis su kalbos, kultūros, meno, istorijos, visuomenės tyrimais ir pasiekimais – 3“ Šilutėje birželio 27 – liepos 1 d.; vedė seminarą bibliotekininkams „Lietuvių literatūros jungtys: paveldas ir dabartis“ Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje rugsėjo 7 d.

Dokt. Eleonora Terleckienė akademinėje studijų savaitėje „Baltos lankos“ perskaitė pranešimą „Kaip Radvila Našlaitėlis su šventuoju pietavo, arba apie istoriją, alegoriją ir ankstyvųjų Naujųjų laikų vertimus“ liepos 9 d.

Rugsėjo 23–24 d. prof. M. Kvietkauskas ir didelė studentų lituanistų komanda dalyvavo IX tarptautinėje baltistikos studentų konferencijoje „Bridges in the Baltic“ Varšuvos universitete. Konferencijoje dalyvavo dešimties valstybių jaunieji tyrėjai ir dėstytojai. Mokslinius pranešimus konferencijoje skaitė studentai bakalaurantai Gabrielė Aputytė, Severija Marija Banaitytė, Gabrielė Brazaitytė, Simonas Granskas, Guoda Skripkauskaitė, Martynas Pumputis, Viltė Stukaitė, Aušrinė Zelenkaitė, magistrantės Dovilė Gervytė, Ieva Kristinaitytė, Radvilė Musteikytė, doktorantė Anželika Teresė. Varšuvoje vykusios intensyvios diskusijos ir turtinga kultūrinė programa F. Chopino muziejuje bei universiteto bibliotekoje, neformalus akademinis bendravimas teikė daugybę naujų impulsų tarptautiniam baltistų, ypač jaunosios kartos, bendradarbiavimui.

Mokslo projektai, stažuotės, komandiruotės

Prof. D. Pociūtė gegužę atliko mokslinę stažuotę Vatikano archyve. Ji toliau vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupės projektą „Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, valdovo medikas. Heterodoksija ir medicina XVI a. antros pusės Lenkijoje-Lietuvoje“, taip pat dalyvavo tarptautiniame mokslo projekte „Nuncio’s Secret Archives“ (Italija).

Dr. N. Klišienė kaip tyrėja dalyvavo ES finansuojamame tarptautiniame Vilniaus universiteto projekte „Women‘s Legacy: Our Cultural Heritage for Equity Project.“

Prof. M. Kvietkauskas atliko Erasmus+ dėstymo vizitą Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakultete birželio 9–15 d., lenkų kalba skaitė intensyvų paskaitų kursą apie Lietuvos žydų literatūrą ir kultūrą. Nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos M. Kvietkauskas atliko mokslinę stažuotę Krokuvoje, finansuojamą programos Thesaurus Poloniae. Jos metu Krokuvos Jogailaičių universiteto bibliotekoje ir kituose archyvuose tyrė lietuvių, lenkų ir Vidurio Europos tarpukario avangardo ir jo grupių ryšius. M. Kvietkauskas organizavo šiemet pradėtą įgyvendinti bendrą Krokuvos Jogailaičių universiteto ir Lietuvių literatūros katedros mokslininkų projektą „Universitetas – miestas – literatūra. Akademinės terpės ir literatūrinio gyvenimo ryšiai Vilniaus ir Krokuvos universitetuose.“

D. Čiočytė, N. Klišienė, D. Kuolys, M. Kvietkauskas, D. Pociūtė, A. Peluritytė-Tikuišienė, B. Speičytė, E. Terleckienė kartu su Filologijos fakulteto kolegomis vykdė ES finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (vadovė dr. Gina Holvoet), kurio metu parengė edukacinę medžiagą ir scenarijus video paskaitų apie lietuvių literatūrą ciklui, dalyvavo šių paskaitų filmavimuose.

Pavasario semestre doc. A. Peluritytė-Tikuišienė buvo atleista nuo pedagoginio darbo monografijos apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą rengimo tikslu.

Doktorantūros studijos, podoktorantūros stažuotės

2022 m. balandžio 19 d. katedroje buvo apsvarstyta doktorantės E. Terleckienės disertacija Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) kultūrinė aplinka ir katalikiškojo atsinaujinimo procesas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (mokslinė vadovė prof. D. Pociūtė); tyrimas rekomenduotas išoriniam recenzavimui ir gynimui ateinančiais metais.

Doktorantė Agnė Ambrazaitė (disertacijos tema „Julijono Lindės-Dobilo kultūros kritika“ (mokslinė vadovė prof. B. Speičytė) buvo atestuota už antruosius studijų metus.

Katedroje pradėjo darbą dvi podoktorantūros stažuotojos: dr. Milda Baltrimienė (stažuotės projektas „Literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai“; vadovė prof. B. Speičytė) ir dr. Dalia Pauliukevičiūtė (stažuotės projektas „Krizės manifestacijos: melodraminė kultūra Lietuvoje XX a. pradžioje“, vadovas prof. M. Kvietkauskas).

Apdovanojimai

Dr. R. Tamošaitis pelnė Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos teikiamą Felicijos Bortkevičienės Kalbos premiją už lituanistikos mokslo sklaidą, mokytojų ir jaunimo ugdymą bei kultūrinę eseistiką. Premija įteikta gruodžio 5 d. Valdovų rūmuose iškilmingo vakaro metu.

Prof. D. Pociūtė apdovanota Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už monografiją Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje.

Prof. B. Speičytė pelnė tarptautinio festivalo „Poezijos pavasaris“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ premiją už esė „Maironis: atspėti, neįminti vardai“ almanache Poezijos pavasaris 2022.

Lietuvių fondo (JAV) įsteigta Bernardo Brazdžionio vardinė stipendija, kuria įvertinami studentai lituanistai, šiemet buvo itin dosniai finansuota mecenatų. Todėl paskirtos net trys stipendijos lietuvių filologijos ketvirto kurso studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais ir lituanistikos sklaidos darbais: Severijai Marijai Banaitytei, Martynui Pumpučiui ir Viltei Stukaitei.

Mokslo sklaida, šviečiamoji ir kultūrinė veikla: publikacijos, renginiai, medijos

Doc. D. Kuolio straipsnis „Kas išties parašyta Gedimino laiškuose“ paskelbtas svetainėje bernardinai.lt sausio 25 d. Ruošiantis Vilniaus pirmojo paminėjimo 700 m. sukakčiai, D. Kuolys parengė visuomenei skirtą naują Gedimino laiškų leidimą. Vasario 25–26 d. jis dalyvavo Vilniaus knygų mugėje vykusiuose Cz. Miłoszo „Poetinio traktato“ ir romano „Valdžios užėmimas“, J. Meko „Raštų“ I tomo, M. Kulbako romano „Mesijas, Efraimo sūnus“ pristatymuose. Liepos 27 d. D. Kuolys dalyvavo LRT radijo laidoje „Homo cultus. Istoriko teritorija“ – pokalbyje su Aurimu Švedu „Apie Respubliką. Pasakojimas tęsiasi.“ Gruodžio 11 d. – LRT TV laidoje „Istorijos detektyvai“ – pokalbyje su Virginijumi Savukynu „Ilgametė Maskvos propaganda.“ Lapkričio 19 d. skaitė paskaitą „Kėdainių intelektualų kurtas Lietuvos projektas: Mikalojus Daukša, Jurgis Lebedys, Czesławas Miłoszas“ Kėdainių viešojoje bibliotekoje miesto visuomenei ir VU studentams.

Prof. M. Kvietkauskas publikavo straipsnį „Atminties kolizijos Czesławo Miłoszo romane Valdžios užėmimas“, paskelbtą šio romano lietuviškame leidime (Vilnius: Odilė, 2021), recenziją „Poetinis traktatas gaisrų sezonu“ apie Cz. Miłoszo poemos Poetinis traktatas (vertė T. Venclova) leidimą (Metai, nr. 4, 2022), radijo komentarą „Geresnė ir prastesnė Europos“ LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“ (liepos 17 d.). Kroatų kalba pasirodė M. Kvietkausko esė „Gyvas kambarys“ („Živa soba“, vertė Mirjana Bračko) knygoje Animal. Knjiga o ne-ljudima i ljudima. Kulturni bestijarij (Ljubljana: Hrvatska sveučilišna naklada, 2022). Vasario 18 d. M. Kvietkauskas dalyvavo nuotolinėje diskusijoje „Wilno w kulturze żydowskiej“, lydėjusioje Varšuvos žydų istorijos muziejaus parodą „Ukryte oblicze. Gaon z Wilna“. Vasario 25–26 d. dalyvavo Vilniaus knygų mugėje vykusiuose M. Kulbako romano „Mesijas, Efraimo sūnus“, Cz. Miłoszo „Poetinio traktato“ ir romano „Valdžios užėmimas“ pristatymuose. Gegužės 12 d. dalyvavo LRT radijo laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbyje su Laima Kreivyte „Ar Vilniui reikia literatūrinių muziejų?“ Birželio 30 d. perskaitė lectio ultima „Vidurio Europos svarmuo“ įteikiant VU Filologijos fakulteto absolventų diplomus šv. Jonų bažnyčioje, bei nuotoliniu būdu dalyvavo Krokuvos – UNESCO literatūros miesto programos diskusijoje „Rodzinna Europa XXI wieku“. Spalio 10–11 d. dalyvavo tarptautiniame knygų festivalyje „Düster&Heiter“ Berlyne, Humboldto bibliotekoje diskutavo apie Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštį“. Lapkričio 13 d. transliuotame itin žiūrimos JAV televizijos CBS laidos „60 minutes“ siužete „The Paper Brigade: Rescuing cultural artifacts during and after WWII“ M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniaus žydų kultūros tyrimus. Gruodžio 5 d. kalbėjo Lenkijos radijo 2 programos laidoje „Józef Mackiewicz - wileńskie adresy“, skirtoje rašytojo J. Mackiewicziaus jubiliejiniams metams paminėti. Gruodžio 15 d. dalyvavo Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusioje Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui skirtoje tarptautinėje diskusijoje „Mūsų herojus Čiunė Sugihara. Kreipimasis į Lietuvos ir Japonijos jaunimą dėl taikos, žmogiškumo ir pasirinkimo laisvės“. Metų gale pasirodžiusioje Süddeutsche Zeitung žurnalisto Alexo Rühle‘s tiriamosios publicistikos knygoje Europa – wo bist du? (München: DTV Verlag, 2022) pateikiamas M. Kvietkausko pasakojimas apie istorinės atminties konfliktus Lietuvoje.

Dr. S. Matulevičienė balandžio 10 d. skaitė paskaitą „Jurginių šventė ir jos simbolika (lietuvių ir latvių medžiaga)“ VU Baltų filologijos katedros Baltų akademijos moksleiviams, spalio 29 d. – nuotolinę paskaitą „Rašytinių šaltinių pasakojimai apie miškus ir kitas šventas vietas“ Lietuvos nacionalinio kultūros centro seminare etninės kultūros specialistams ir kultūros darbuotojams, gruodžio 7 d. – nuotolinę paskaitą „Kalėdų laikotarpio dainos ir jų simbolika“ iš VU paskaitų ciklo lituanistinėms mokykloms ir jų bendruomenėms.

Doc. A. Peluritytė-Tikuišienė spalio 25 d. K. Donelaičio auditorijoje surengė pirmo kurso lituanistų, profesinių pedagogikos ir vertimo studijų studentų susitikimą su poete Violeta Palčinskaite. Gruodžio 13 d. dalyvavo interviu su žurnaliste Emilija Tautkevičiūte svetainėje 15min.lt „20-osios Jurgio Kunčino mirties metinės: ar mums vis dar reikia sovietinio gyvenimo memuarų?“

Prof. D. Pociūtė kovo mėnesį pirmininkavo Respublikinės Lietuvos ir užsienio lietuviškųjų mokyklų Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados vertinimo komisijai. Spalio 26 d. dalyvavo radijo XFM laidoje „Apologetika“, skirtoje Reformacijos dienai. Lapkričio 10 d. skaitė paskaitą „Lietuvos evangelikų-reformatų giesmių tradicija ir Kėdainių Knygos Nobažnystės giesmynas“ Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos bibliotekoje.

Prof. B. Speičytė paskelbė mokslo sklaidos tekstus: „Pirmoji Adomo Mickevičiaus knyga: poetinės programos kontūrai / Pierwsza książka Adama Mickiewicza: zarys programu poetyckiego“ Adomo Mickevičiaus debiutinės knygos Poezija. Pirmas tomas / Poezye. Tom pierwszy dvikalbiame leidime (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022); “Czesławo Miłoszo žemės rojus ir jaunystės miestas” svetainėje bernardinai.lt, rugsėjo 10 d. Sausio 20 d. B. Speičytė vedė literatūros pamoką „Kodėl Maironis rašė vienintelį poezijos rinkinį Pavasario balsai?“ iš VU FLF ciklo „Lituanistikos atradimai“, liepos 22 d. – ekskursiją “Literatūrinis pasivaikščiojimas po Vilniaus universitetą ir jo apylinkes: Adomo Mickevičiaus Vilniaus fragmentas” VU FLF „Lituanistikos akademijoje“ dalyvavusiems moksleiviams. Lapkričio 23 d. B. Speičytė skaitė viešą paskaitą „Adomas Mickevičius ir jo herojai lietuvių literatūroje“ VU Adomo Mickevičiaus muziejuje, lapkričio 28 d. – nuotolinę paskaitą „Antano Baranausko kūryba: Lietuvos literatūros ir lietuvių literatūros jungtys“ Latvijos universiteto latvistikos ir baltistikos studentams.

Dr. R. Tamošaitis sausio 5 d. skaitė pranešimą „Sapnas kaip kūrybos impulsas“ Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Nacionalinės moksleivių akademijos dalyviams. Liepos 16 d. – pranešimą „Galios pasauliai V. Krėvės kūriniuose“ Dzūkų kultūros festivalyje Subartonyse.

Dokt. Eleonora Terleckienė VU Filologijos fakulteto tinklalaidei „Kalba kalba“ parengė 9 laidas, kuriose kalbinti literatūrologai, vertėjai, rašytojai. Naujajame Židinyje-Aiduose (Nr. 5) publikavo apžvalgą „Kas išmano, tas jas gano“, skirtą aptarti 2022 m. liepos 7–10 d. vykusią akademinę studijų savaitę „Baltos lankos“.

Doc. Rimantas Kmita greta dėstomo „Kūrybinio rašymo“ kurso vedė universiteto studentams kūrybinio rašymo dirbtuves, kuriose buvo svarstomi studentų kuriami grožinės literatūros tekstai, analizuojama kitų rašytojų kūryba, kviesti žinomi rašytojai pasidalinti savo profesine patirtimi (šiemet vyko susitikimai su Rimvydu Stankevičiumi, Jurga Tumasonyte, Sita Brahmachari). Taip pat R. Kmita dalyvavo VU studentų organizuojamo konkurso „Filologijos ruduo“ komisijos darbe.

Parengė prof. Mindaugas Kvietkauskas