Pirmaisiais XIX a. lietuvių emigrantų leidiniais galima vadinti ketvirtajame dešimtmetyje Prancūzijoje išspausdintas dvi lietuviškas brošiūras: prancūzų filosofo Hugues Félicité Robertos de Lamennais knygos Tikinčiojo žodžiai (Paroles d’un croyant, Paris, 1834) ištraukų ir poeto Adomo Mickevičiaus Lenkų tautos ir piligrimystės knygos (Księgi narodu polskiego i pielgrzymstwa polskiego, Paryż, 1832) ištraukų lietuviškus vertimus. Šių unikalių spaudos paveldo paminklų istoriografija apima kelis amžius, tačiau iki šiol nesutariama, kada leidiniai pasirodė, kur jie buvo išspausdinti, kaip paaiškinti jų leidybinio apipavidalinimo savitumus. Straipsnyje atskleidžiama jų tyrimų genezė ir raida, struktūruojant istoriografinius šaltinius, parodant tyrimų sąsajas, tikslinant nuomones ir faktografines detales, formuojant apibendrinimus. Nagrinėjama minėtų lietuviškų emigracinės spaudos paminklų leidybos istorija, į mokslinę apyvartą įtraukiant naujus duomenis, pasiektus kaimyninės šalies – Lenkijos knygotyrininkų, faktus, sukauptus iš to meto korespondencijos ir pačių leidinių nagrinėjimo de visu, įtvirtinant naujas įžvalgas ir formuluojant tolesnes tyrimų kryptis.