Susumuojamos ir kritiškai įvertinamos pagrindinės nuomonės apie pažyminio esmę ir jo vietą vokiečių kalbos sakinio dalių sistemoje. Pabrėžiama, kad būtina atsisakyti nuo tradicinio pažyminio esmės aiškinimo, dėstant tiek praktinę, tiek teorinę gramatiką. Siūloma remtis G. Helbigo pažyminio teorija, kuri atitinka marksistinės metodologijos reikalavimus.