Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti metaforų vartojimą politinėje kalboje, t.y. politinių apžvalgų kalboje. Siekiant sudaryti kuo išsamesnį metaforinį modelį vartojamą aptariant politinius klausimus, buvo surinkti duomenys iš politinių straipsnių žurnalo. Pirmiausia, analizė parodė, jog politinėje kalboje vartojamos tos pačios konceptualiosios metaforos kaip ir kasdienėje kalboje, pav. ontologinės metaforos. Jos yra sutinkamos ir kitų kognityvistų tyrimuose, aprašančiuose skirtingų abstrakcijų metaforizavimą, kas rodo, jog vienas metaforinis modelis yra vartojamas kalbant apie skirtingas abstrakcijas. Didžiausia metaforų dalį sudaro neigiamą reikšmės atspalvį turinčios metaforos. Šią tendenciją galima pagrįsti gausiais pavyzdžiais, išreiškiančiais karinį aspektą. KARO metafora išryškina tokius politinio pasaulio bruožus kaip priešiškumas, įtampa tarp pozicijos ir opozicijos, aršus rungtyniavimas siekiant rinkėjų balsų, kurie metaforizuojami kaip vertinga nuosavybė. Be to, politika asocijuojama su apgaule ir netikrumu. Neigiama atspalvį įgyja ir politinėse apžvalgose vartojama judėjimo metafora, kuri paprastai žymi progresą, bet čia yra susijusi su klaidinga kryptimi ar judėjimo stoka. Be minėtųjų metaforų, gana dažnai sutinkamos ORGANIZACIJOS KAIP STRUKTŪROS ir SVEIKATOS metaforos. Galiausiai, metaforos paplitimas politinėje kalboje gali būti pailiustruotas nusistovėjusiais metaforiniais politiniais terminais.