Straipsnyje apžvelgiami du episteminio modalumo tipai, kurie būdingi tam tikrų tipų sakiniams su jutiminio suvokimo veiksmažodžiais lietuvių ir anglų kalbose. Germanistikoje teigiama, kad matymo ir atrodymo veiksmažodžius turi akivaizdumo kategorijai būdingą reikšmę. Manoma, kad asmenuojamieji that (‘kad’) sakiniai žymi propozicijas ir vartojami postpredikatinėje veiksmažodžio see (‘matyti’) pozicijoje išplečia jo reikšmę nuo percepcinio iki mentalinio suvokimo. Be to, matymo veiksmažodis leidžia kalbėtojui/autoriui nurodyti kalbamos informacijos šaltinį (regėjimas – pojūčiai – vizualinė percepcija), o tai yra svarbiausias akivaizdumo kategorijos požymis. Atliktas tyrimas rodo, kad tik matymo veiksmažodžiai tokiuose sakiniuose, kaip matau, kad tu teisi; matyti jį buvus gabų mokinį laikytini nurodančiais kalbamos informacijos šaltinį, t.y. mūsų pojūčius.
Atrodymo veiksmažodžius siūloma laikyti turinčius episteminio galimumo reikšmę. Jie perteikia kalbėtojo/autoriaus abejonę aprašomos propozicijos tikrumu. Inferencija, kaip būtina mentalinio suvokimo sąlyga, nelaikytina nei informacijos šaltiniu, nei akivaizdumo kategorijos požymiu.