Straipsnyje nagrinėjamas veiksmažodinių leksinių konversyvų, tokių kaip pirkti – parduoti, duoti – imti, atspindėti – atsispindėti, angl. lease – rent, bequeath – inherit ir t.t., funkcionavimas rišliame tekste. Abu konversinės poros nariai retai vartojami viename ir tame pačiame kontekste – paprastai pasirenkamas vienas arba kitas konversyvas. Darbe siekiama nustatyti, kas nulemia vieno ar kito konversyvo pasirinkimą, remiantis fokuso išskyrimo ir aktualiosios sakinio skaidos principais. Straipsnyje teigiama, kad leksiniai konversyvai, kaip ir neveikiamoji rūšis (gramatinė konversijos priemonė), atlieka tą pati vaidmenį komunikaciniame lygmenyje, o būtent, yra priemonė pabrėžti svarbiausią situacijos dalyvį, apiforminant jį pavadinantį daiktavardį sakinio veiksniu. Daroma išvada, kad vieno ar kito konversinės poros nario pasirinkimas priklauso nuo komunikacinio kalbėtojo tikslo, kurį, savo ruožtu, įtakoja ankstesnis kontekstas ir tolesnė minties slinktis. Kai kuriais atvejais kontekstas labai griežtai apriboja konversyvo pasirinkimą; kitais atvejais informacinė struktūra išlaikoma, todėl vieno konversyvo pakeitimas kitu yra galimas, jei nepakeičiama pagrindinė sakinio reikšmė.