Joks spaudos tekstas nėra ištisai homogeniškas. Dažnai vieno kalbėtojo kalboje užfiksuota kito kalbėtojo kalba; šis lingvistinis reiškinys realizuojamas įvairiais būdais: tiesiogine, netiesiogine, tiesiogine menamąja kalba, užuominomis į kito kalbėtojo kalbą.
Spaudos tekstų analizė atskleidė kai kuriuos lietuvių ir prancūzų žurnalistinės kalbos bruožus. Prancūzų žurnalistai vartoja labai daug įvedamųjų veiksmažodžių, tuo tarpu lietuviškuose tekstuose šių veiksmažodžių skaičius ribotas, ir dažniausiai jie neutralūs. Be to, tiesioginės kalbos transformavimo į netiesioginę būdai priklauso nuo kalbos sistemos, todėl cituojama kalba lietuviškuose ir prancūziškuose tekstuose įvedama skirtingomis kalbinėmis priemonėmis.