Pagal savo pobūdį veiksmas gali būti kartinis ir kartotinis. Tiek prancūzų, tiek lietuvių kalboje yra daug morfologinių ir leksinių priemonių kartotiniam veiksmui reikšti (afiksai, laiko prieveiksmiai, perifrazės...). Šiame straipsnyje nagrinėjama kartotinio veiksmo raiška prancūzų ir lietuvių kalbų tiesioginės nuosakos praeities laikų sistemoje. Prancūzų kalboje gramatinio laiko formos retais atvejais rodo kartotinę veiksmo reikšmę, kuri išryškėja tik kontekste arba laiko prieveiksmių dėka, taigi, išskiriami du laikai: passé composé ir imparfait, o lietuvių kalboje – būtasis dažninis ir būtasis kartinis laikai, kurie sudaro kartinio ir kartotinio veiksmo opoziciją. Gretinamoji analizė, paremta pavyzdžiais iš grožinės literatūros ir jų vertimų, leidžia pamatyti panašumus ir skirtumus struktūriškai skirtingose kalbose.