Rytų aukštaičių monoftongų priegaidės klausimu jau yra susikaupę nemaža prieštaringų minčių. todėl pribrendo reikalas jį patikrinti kruopštesniais audiciniais ir instrumentiniais eksperimentais.
Rytų aukštaičių monoftongų priegaides skyrė, tyrinėjo ir aprašė A. Baranauskas, K. Jaunius, K. Būga. Jie nė kiek neabejojo tų priegaidžių realumu ir aiškumu. Nuomonės, kad priegaides skiria visos lietuvių kalbos tarmės, laikėsi P. Skardžius, J. Gerulis, iš esmės ir A. Salys, nors jis bene pirmasis prabilo apie tam tikrą rytų aukštaičių priegaidžių neryškumą. Tačiau pamažu ši nuomonė pakeičiama kita: pokario metais beveik stichiškai įsigali mintis, kad rytų aukštaičiai ilgųjų monoftongų priegaides yra suniveliavę, t. y. jas taria praktiškai visai vienodas. Ta pažiūra buvo labai paranki daugeliui mokytojų, nes nereikalavo jokių specialių pastangų ir lengvai pateisino jų pačių daromas klaidas, todėl greitai prigijo ir aukštaičių rytiečių mokyklose, ir dialektologiniuose tyrinėjimuose. Įsigalėjus požiūriui, kad rytiečių ilgųjų balsių i·, u·, e·, o· ir dvibalsių ie, uo “senosios” priegaidės nebeskiriamos, imta kirčiuotą ilgąjį skiemenį kalbinėje literatūroje žymėti viduriniu priegaidės ženklu. Tai, žinoma, dar labiau įtvirtino “niveliacijos teoriją”, nes tyrinėtojams leido lengvai užrašinėti rytiečių tekstą, nė nekreipiant dėmesio į kirčiuotų ilgųjų balsių niuansus. Pagaliau buvo padaryta ir visikai kategoriška išvada: “...šiaurės rytų Lietuvos dalyje [...] jokių priegaidžių čia nėra”. Kiek nuosaikesnis yra “Lietuvių dialektologijos” autorius, kuris atsargiai nurodo, kad “tvirtapradė priegaidė labai supanašėjo su tvirtagale”.
Pastaruoju metu vėl pradėta daugiau domėtis rytų aukštaičių tarmės priegaidėmis: rašomi šia tema diplominiai darbai, skaitomi moksliniai pranešimai ir t. t. Daugely tų darbų vėl keliama ir įrodinėjama mintis, kad vis dėlto monoftongų priegaidės rytiečių šnektose nėra visai sutapusios. Apie tai rašyta ir lingvistiniuose žurnaluose.
Šiame darbe, remiantis kupiškėnų tarmės faktų audicine analize, norima patikrinti, kuri iš tų dviejų hipotezių yra teisingesnė.