Straipsnyje analizuojami ir argumentuojami prieštaringi teiginiai dėl fatinės funkcijos realumo, jos teigiamų ir neigiamų charakteristikų ir vertinimų, šios funkcijos perimamumo antropologiniu požiūriu, charakteringumo vaikų kalbai ir jos mokslinio tyrimo žymiausių šios srities autorių (Jakobson, Halliday, Akhmanova ir kitų) darbuose. Daroma išvada, kad, būdama instrumentiniu kalbos vartojimo atveju, bet ne reikšmės potencialu kalbos sistemoje, fatinė funkcija realizuojama socialinės ir kultūrinės tradicijos ribose ir perimama pagal bendruosius kalbos įsisavinimo dėsnius, o fatinės funkcijos duomenų negali pakakti išsamiam sisteminiam kalbos aprašymui ir atitinkamai teorijai. Numanoma, kad fatinė funkcija yra svarbus tyrinėjimo objektas nustatant potencialių reikšmių sistemą anglų kalboje kaip istoriškai ir kultūriškai susiformavusi reiškinį, išsirutuliojusioje kalboje egzistuojanti per se, ir nustatant semantiškai motyvuotus leksinių modelių ir gramatinių struktūrų santykius.