Straipsnyje nagrinėjama nominatyvinių grandinių struktūra ir jų funkcijos tekste. Minėtosios grandinės tekste atlieka dvi pagrindines funkcijas: identifikacijos ir teksto rutuliojimo. Šios funkcijos lemia nominatyvinių grandinių struktūrą. Grandinės, kurių funkcija yra identifikuoti tam tikrą situacijos elementą, susideda iš pažodinio leksemos pakartojimo, įvardinio, implicitinio, sinoniminio pakartojimo. Pasakojamuosiuose tekstuose vyrauja nominatyvinės grandinės, kurių funkcija – rutulioti pasakojimą viena ar kita kryptimi. Šiam tikslui tarnauja tokie šių grandinių sudėtiniai elementai: sinoniminis, antoniminis, hiponiminis, asociatyvinis pakartojimas, teminės žodžių grupės elemento pakartojimas ir t.t.